Vidurdienį Maskvos (ir Lietuvos) laiku prasidėjęs tiesioginis klausimų prezidentui maratonas šiais metais išsiskyrė technologinėmis naujovėmis, geografine aprėptimi ir operatyviu valdininkų reagavimu.
Pirmiausia tiesioginės linijos vedėjas paklausė V.Putino, kokį periodą išgyvena Rusiją: juodą, baldą ar pilką.
„Mes judame švarios baltos spalvos link. Mes judame tinkame linkme, nes mūsų ekonomika stabiliai auga. Galbūt šis augimas nėra didelis, tačiau 1,5 proc. augimas nuteikia optimistiškai. Be to, pas mus istoriškai maža infliacija“, – tikino V.Putinas.
Rusijos prezidentas taip pat tikino, kad auga žmonių pajamos ir gyvenimo trukmė.
Tiesa, čia pat jis paaiškino, kad tai „objektyvi statistika“, nors galbūt ne kiekvienas jaučia pokyčius į gera.
Gegužę V.Putinas tikino, kad sieks žymiai padidinti žmonių pajamas, perpus sumažinti žmonių, gyvenančių už skurdo ribos, skaičių, tačiau konkrečių priemonių neįvardijo.
Tiesioginės linijos metu V.Putinas tikino, kad svarbiausia, jog naujai paskirta vyriausybė žino pagrindinį tikslą.
„Reikiamų lėšų galime rasti dėl augančios ekonomikos, taip pat peržiūrėsime mokesčių politiką. Turi būti stabili mokesčių politika bent jau artimiausiems šešeriems metams“, – vardijo V.Putinas.
Tačiau jis iškart sulaukė priekaištų, esą Rusijoje nuolatos didinami mokesčiai, o vėliau sprendžiamas klausimas dėl pagalbos vargingai gyvenantiems žmonėms.
Dėmesys čempionatui
Šiemet didelis dėmesys tiesioginės linijos metu skirtas pasaulio futbolo čempionatui, kuris prasidės jau po savaitės. Laidos metu girtasi, kad į šią didžiulę sporto šventę veržiasi tūkstančiai futbolo mėgėjų.
Teigta, jog po praėjusių metų V.Putino išsakytų pastabų dėl prastai žaidžiančių Rusijos futbolininkų buvo imtasi priemonių ir esą dabar mestos didžiulės pajėgos, kad būtų pakeltas šios sporto šakos lygis.
„Mes turime futbolo infrastruktūrą, kurios neturi nė viena valstybė“, – nuskambėjo tiesioginės linijos metu.
V.Putinas prabilo ir apie tai, kad naujai pastatyti stadionai nebus apleisti ir po čempionato, nes šaliai kainavo krūvą pinigų. Rusijos lyderis gyrėsi, esą ir po olimpinių žaidynių Sočyje sporto infrastruktūra nebuvo apleista.
Metė kaltinimų Ukrainai
Tiesioginės linijos vedėjas pareiškė, kad artėjantis pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje gali paskatinti Ukrainą imtis provokacijų ir aktyviau veikti Rytų Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad tokių provokacijų nebus, tačiau jei taip atsitiks, tai turės sunkių pasėkmių Ukrainai. Donecko ir Luhansko nepripažintoms respublikoms teikiame paramą ir toliau padėsime.
Tačiau padėtis Donbase rodo, kad Ukraina nesugeba susitvarkyti su padėtimi regione. Viena vertus, Ukraina sako, kad tai yra jos teritorijos, tačiau tuo pat metu blokuoja ir apšaudo ten gyvenančius žmonės.
Dabartinė Ukrainos valdžia nesugeba išspręsti Donecko ir Luhansko problemos dar ir dėl to, kad jiems nereikia rinkėjų, kurie gyvena šiuose regionuose. Jie žino, kad šie žmonės už juos nebalsuos“, – kalbėjo V.Putinas.
Jis tvirtino, ęsą šios šalies valdžia nori vogti ir slėpti savo pinigus užsienyje, o ne spręsti problemas.
Palietė sankcijas
Tiesioginės linijos metu neišvengta ir klausimo apie sankcijas. Tiesa, Rusijos prezidentas tikino, kad Europos šalys vis labiau artėja prie Rusijos.
„Europos šalių vadovai jau ne pašnibždomis, o garsiai kalba apie tai, kad JAV kenkia jų ekonomikai, sukeldama prekybos karą. Tai sankcijos. JAV sankcijos Europos valstybėms, tik kitaip pavadinta. Kai 2007 m. kalbėjau Miunchene, daugelis mano kolegų supyko, bet kalbėjau apie tai, kad JAV savo įstatymus taiko kitose šalyse.
Tuo metu niekas nenorėjo manęs klausyti ir nieko nepadarė, kad sustabdytų JAV. Štai dabar tegul valgo, ką patys pasigamino“, – kalbėjo V.Putinas.
Pasak jo, dabar Europos šalys supranta, kad būtina sėsti prie bendro stalo ir tartis dėl pasaulinių ekonomikos taisyklių.
Rusijos prezidentas tikino, kad šalies verslininkai, nukentėję nuo Vakarų sankcijų, buvo perspėti dėl galimo tokio scenarijaus.
„Anksčiau kalbėjau, kad savo verslą plėtoti jie turėtų Rusijoje. Čia laikyti pinigus ir investuoti į Rusijos ekonomikos augimą“, – tvirtino V.Putinas.
Pasak jo, rusų verslas užsienyje yra persekiojamas ir jam nuolat kenkiama.
Vakarų šalys ilgainiui įsitikins, kad jų taikomos sankcijos Rusijai duoda priešingų rezultatų ir privalės atsižvelgti į Maskvos interesus, ketvirtadienį pareiškė prezidentas V.Putinas.
„Šis spaudimas baigsis, kai mūsų partneriai įsitikins, jog jų taikomi metodai neveiksmingi, duodantys priešingų rezultatų, žalingi visiems. Teks skaitytis su Rusijos Federacijos interesais“, – V.Putinas sakė per kasmetinę televizijos ir radijo tiesiogiai transliuojamą klausimų ir atsakymų laidą.
Atsakydamas į šalies gyventojų klausimus prezidentas pridūrė, kad Rusija „ne chamiškai, ne grubiai“, bet nuosekliai gina savo ekonominius ir saugumo interesus. Pasak V Putino, Maskva šio kurso laikysis ir ateityje.
„Tačiau mes visada ieškome kompromisų, siekiame šių kompromisų“, – pridūrė jis.
Ovacijos Kerčės tiltui
Tiesioginė linija negalėjo apsieiti be džiaugsmo dėl Kerčės tilto atidarymo. Ovacijos jam skambėjo tiek iš laidos žurnalistų, tiek ir neva atsitiktinių praeivių aneksuotame Kryne lūpų.
Pasidžiaugta esą atidarius tiltą atsigavo Krymo turizmas, kartota, jog šio tilto Krymo gyventojai laukė labai ilgai ir dabar gali laisvai vykti iš Rusijos teritorijos į Krymą.
Karių nepatrauks
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad kol kas nesiruošia patraukti visų savo karių iš Sirijos.
Savo operaciją Sirijoje, šios šalies prezidento Basharo al-Assado pajėgų pusėje, Rusija pradėjo 2015 metais. Praėjusį gruodį V.Putinas pranešė, kad sumažins savo karių skaičių Sirijoje.
Ketvirtadienį per kasmetinį klausimų maratoną tiesioginiame televizijos eteryje V.Putinas pareiškė, kad „šiuo metu neplanuojama patraukti visų karių“, ir kad jie liks Sirijoje, „kol tai bus naudinga Rusijai“.
Maskva yra išsiuntusi į Siriją nežinomą skaičių karinių konsultantų, pilotų, techninių darbuotojų ir karo policijos pareigūnų.
V.Putinas pabrėžė, kad Rusijos oro bazėje Hmeimime ir karinio laivyno bazėje Tartuse nėra jokių nuolatinių kompleksų, taigi, prireikus, bus galima greitai patraukti Rusijos kariuomenę.
Išreiškė abejones
Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė nemanąs, kad buvęs rusų šnipas su dukra Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga, nes abu liko gyvi.
Jungtinės Karalystės pareigūnai kaltina Maskvą dėl kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste įvykdyto išpuolio, per kurį buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ (Naujokas).
Skripaliai ne vieną savaitę praleido ligoninėje, tačiau galiausiai jų būklė pagerėjo ir jie buvo išrašyti.
Ketvirtadienį per kasmetinį klausimų maratoną tiesioginiame televizijos eteryje paklaustas apie Skripalių apnuodijimą V.Putinas sakė nenorįs komentuoti jų negalavimo priežasties.
Prezidentas pridūrė, kad Rusija vis dar siekia leidimo konsului su jais susitikti ir galimybės susipažinti su bylos medžiaga.
Susiję straipsniai
Federaliniai kanalai klausimų maratonui buvo numatę tris valandas – tai liudija televizijų programos. Tačiau niekada tiksliai nežinoma, kiek iš tiesų laiko prezidentas bendraus su šalies gyventojais.
Pernai visa tai truko 3 val. 40 min., o absoliutų rekordą V.Putinas pasiekė 2013 metais, kai su gyventojais bendravo 4 val. 47 min. ir atsakė į 85 klausimus. Daugiausia klausimų – per 3,2 mln. – valstybės vadovas sulaukė 2015-aisiais.