Dalia Grybauskaitė vokiečių leidiniui: „Mes bent jau priartėjome prie drakono“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, davusi interviu vokiečių leidiniui „Spiegel Online“ tikino, kad Vakarų šalys vis dar pernelyg naivios Rusijos atžvilgiu. Remdamos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, jos suteikia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui daugiau svertų daryti įtaką regione.

 D.Grybauskaitė teigė sulaukusi politinio pasipriešinimo. <br> Capital Pictures/Scanpix nuotr.
 D.Grybauskaitė teigė sulaukusi politinio pasipriešinimo. <br> Capital Pictures/Scanpix nuotr.
 D.Grybauskaitė su Baltijos šalių lyderiais lankėsi Baltuosiuose rūmuose.  <br> Capital Pictures/Scanpix nuotr.
 D.Grybauskaitė su Baltijos šalių lyderiais lankėsi Baltuosiuose rūmuose.  <br> Capital Pictures/Scanpix nuotr.
 D.Grybauskaitė su Baltijos šalių lyderiais lankėsi Baltuosiuose rūmuose.  <br> Capital Pictures/Scanpix nuotr.
 D.Grybauskaitė su Baltijos šalių lyderiais lankėsi Baltuosiuose rūmuose.  <br> Capital Pictures/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 20, 2018, 2:15 PM, atnaujinta Jun 20, 2018, 2:21 PM

Tiesa, D.Grybauskaitei teko atsakyti ir į klausimus apie „MG Baltic“ skandalą, į kurį, į viešumą išlindus prezidentės susirašinėjimui su liberalu Eligijumi Masiuliu, buvo įvelta ir pati šalies vadovė.

Šiuo metu tik aštuonių iš 193 valstybių vadovais yra moterys. Todėl „Spiegel Online“ pasiteiravo D.Grybauskaitės, ką turi pademonstruoti moteris, siekianti užimti aukščiausią valstybės postą.

„Sunku pasakyti. Kai kurios moterys apie politiką svajoja nuo vaikystės. Tačiau aš nesu iš jų. Šio darbo ėmiausi jausdama pareigos jausmą. 2009 m. turėjome finansinę krizę. Tuo metu buvau Europos Sąjungos biudžeto ir finansų komisarė ir norėjau padėti savo šaliai susidoroti su krize“, – tikino D.Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat teigė sulaukusi politinės priešpriešos ne dėl to, kad yra moteris, o dėl savo griežtų pažiūrų.

– Mėginote sustabdyti korupciją. Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą (KSI) Lietuva nuo 2009 m. pagerino savo padėtį 14 pozicijų ir Europoje yra viduryje. Tačiau padėtis nesikeičia jau treji metai? – „Spiegel Online“ paklausė D.Grybauskaitės.

– Truko ilgiau nei tikėjausi. Nuo to laiko, kai tapau prezidente, pasiūliau 29 antikorupcinius įstatymus, kuriuos visus priėmė ir patvirtino parlamentas. Nuo to laiko nusikalstamu būdu gautas turtas gali būti konfiskuotas. Be to, ratifikavome Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją, kuri draudžia užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimą, kas man kėlė didelį susirūpinimą.

– Dabar kilęs korupcijos skandalas dėl lietuviško koncerno „MG Baltic“ rodo, kad kontrolės mechanizmai yra nepakankami.

– Tai tiesa. Mes sakome: jei nužudysi drakoną, atsiras kitas. Bet mes bent jau priartėjome prie drakono.

– „MG Baltic“ koncernas galimai buvo papirkęs dabar jau atsistatydinusį partijos „Liberalų sąjūdis“ vadovą Eligijų Masiulį. Vėliau buvo paviešinti jūsų ir E.Masiulio elektroniniai laiškai, rašyti 2014-2016 m.

Teigiama, kad jūs bandėte daryti įtaką „MG Baltic“ žiniasklaidos atstovams ir sulaukti pritarimo jūsų siūlomam kandidatui į generalinio prokuroro postą.

– „MG Baltic“ byla šiuo metu nagrinėjama teisme. Tai – didžiausias politinės korupcijos atvejis Lietuvos istorijoje. Jis atskleidė kaip koncernas mėgino daryti įtaką ne tik pavieniams politikams, bet ir politinei sistemai. Mažai stebėtina, kad kaltinamieji teisme naudoja bet kokią priemonę tam, kad nuo savęs nustumtų atsakomybę – tame tarpe ir bando bylą politizuoti.

Bet Lietuvos teismai ir baudžiamojo persekiojimo institucijos yra profesionalios, nepriklausomos ir geba atsispirti spaudimui. Matysime, kaip baigsis procesas. Bet skaidrumo ir įvaizdžio žalos požiūriu, teismo procesas jau dabar gali tapti atgrasomąja priemone kitiems politikams ir bendrovėms.

Nesvarbu, kokie bus būsimųjų procesų metu bus priimti nuosprendžiai – žinia pasiųsta. Tuo pat metu siekiame išplėsti galiojančius antikorupcinius įstatymus. Planuojama palengvinti nelegaliai įgyto turto konfiskavimą, – panašiai kaip Jungtinėje Karalystėje.

– Neseniai pasibaigė JAV sausumos pajėgų Europoje Baltijos šalyse organizuojamos tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“. Kaip vyko pratybos?

– Ar kariniu požiūriu jaučiatės pakankamai apsaugoti?

– Pirmiausia esu kupina vilties, kalbant apie mūsų tautą. Jaunoji karta pasirengusi ginti savo šalį. Mes padarėme didelę klaidą, šito nepadarę jau 1940-aisiais, kai Raudonoji Armija įžengė į Lietuvą ir ją užėmė. Tai baigėsi genocidu. Praradome beveik 15 proc. savo gyventojų, didžioji dalis buvo deportuota į Sibirą, priverstinai iškeldinta. Privalėjome kovoti. Šios klaidos dar kartą nedarysime.

– Kaip įvertinate Rusijos karinės invazijos į Lietuvą pavojų?

– Pavojus didelis, jei nebūsime tvirtai pasirengę gynybai. Jei parodysime, kad galime ir norime gintis, tada niekas mūsų nepuls. Mes turime būti pasirengę: psichologiškai, politiškai, technologiškai, širdimi ir siela.

Rusijos kariuomenė prie Baltijos šalių ir Lenkijos sienų yra dešimt kartų stipresnė nei NATO. Bet tai daugiau nei skaičiai. Tai – pareiga ir noras gintis. Jei mūsų tauta ir partneriai bus pasirengę gintis, nėra jokio pagrindo mūsų užimti.

– Kokių priemonių Lietuva imasi prieš nekarines grėsmes – rinkimų manipuliacijas, kibernetines atakas ar propagandą?

– Mūsų tauta pasirodė labai atspari manipuliacijoms iš išorės. Mes, pavyzdžiui, turime labai aktyvių tinklaraštininkų grupę, kuri rūpinasi vien melagingų naujienų („Fake News“) demaskavimu.

Pilietinė visuomenė ir žinybos bendradarbiauja labai sėkmingai, tokie atvejai atskleidžiami.

Europos Sąjungos viduje kuriame bendrą greitą reagavimo grupę, kuri turi išaiškinti kibernetines atakas ir koordinuotai jas įveikti.

– Ar Vakarų šalys yra naivios, vertindamos Rusiją?

– Taip, vis dar. Tik tuomet, kai jums bus pakenkta ir kai pastebėsite, kad Rusija kišasi į jūsų interesus, rinkimus, būsite budrūs. Mes ne tik nuo Krymo aneksijos žinome, kad Rusija negalima pasitikėti. V.Putinas sako viena ir daro kita.

– Bet po Vokietijos ir Suomijos dabar ir Švedija sutiko leisti ginčytino dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ statybas.

– Mes visi privalome ekonomiškai kooperuotis ir palaikyti dialogą su kitomis valstybėmis. Bet kas priklausomas nuo energetinių vienos šalies tiekimų, tampa pažeidžiamas ir politiškai.

Lietuva buvo 100 procentų priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimų. Anuomet mokėjome 30 proc. brangiau nei Vokietija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.