Anksčiau šiemet įsigaliojęs įstatymas numato iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.
Naująsias šio įstatymo pataisas parlamentui pateikė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Atsisakome baudžiamųjų sankcijų, kurios gali nukreipti dėmesį nuo (įstatymo) tikslo“, – Lenkijos radijui sakė ministro pirmininko patarėjas Michalas Dworczykas.
„Privalu prisiminti, kad šis tikslas buvo ir yra apginti gerą Lenkijos vardą bei istorinę tiesą“, – pridūrė jis.
Šis teisės aktas yra dalis konservatyvios nacionalistinės pakraipos vyriausybės pastangų pasitelkiant istoriją ginti šalies garbę ir išdidumą. Daug metų lenkų pareigūnai bandė kovoti su tokiomis frazėmis kaip „lenkų mirties stovyklos“, kurios kartais užsienyje vartojamos kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos pastatytas ir valdytas mirties stovyklas okupuotoje Lenkijoje.
Vasarį Lenkijos Senato priimtas ir kovo 1-ąją įsigaliojęs įstatymas išprovokavo precedento neturintį diplomatinį ginčą ir raginimus žydų valstybėje atšaukti Izraelio ambasadorių Varšuvoje.
Izraelis įstatymą laiko bandymu neigti atskirų lenkų dalyvavimą žydų žudyme ar jų perdavime naciams, be to, nerimauja, kad jis gali sudaryti sąlygas teisti Holokaustą išgyvenusius žmones už jų liudijimus.
JAV irgi išreiškė susirūpinimą dėl žodžio laisvei iškilusios grėsmės.
Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuota nacių Vokietijos ir neteko maždaug 6 mln. savo piliečių, tarp jų – 3 mln. žydų.
