Profesorės teigimu, didžiausia problema yra dienos šviesos trūkumas. Žmonės, kurie ilgą laiką gyvena tamsoje, yra labiau linkę į stresą, kadangi sutrinka jų miego ritmas, rašo „Deutsche Welle“.
„Žmonės yra pripratę prie dienos ir nakties struktūros. Jeigu tai prarandama, sunkiau susidoroti su stresu ir kitais išoriniais veiksniais“, – pasakojo B.Lueger–Schuster.
Vaikus ateityje gali kankinti klaustrofobija ir košmarai. Krintančio lietaus garsas gali sukelti traumą, nes dėl to jie ir įstrigo urve.
Berniukams gali būti sunku pasitikėti aplinka.
Tačiau profesorė tvirtina, kad žmonės gali perlipti per save tokiose situacijose.
„Mes tai vadiname išgyvenimo energija. Taip pat turime atkreipti dėmesį į tai, kad berniukai yra sportininkai.
Sportuojantys žmonės yra drąsesni, nei visi likę. O vaikščioti urvais reikia drąsos. Jie į ten įėjo nežinodami, kas gali nutikti“, – kalbėjo B.Lueger–Schuster.
Profesorė tvirtina, kad vaikai yra mažiau linkę nerimauti, nei suaugę.
Susiję straipsniai
„Kai jie bus išgelbėti, svarbu, kad greitai galėtų susitikti su savo tėvais ir būtų laikomi toli nuo viešumos, kad galėtų atsigauti saugioje ir ramioje vietoje“, – sakė B.Lueger–Schuster.
Vaikų savijautą gydytojai stebėti turėtų apie mėnesį, tačiau įstrigimas urve jiems gali išeiti į naudą.
„Mes tai vadiname potrauminiu augimu. Žmonės gali gauti naudos iš tokios situacijos. Vaikai gali būti jautresni ir labiau linkę bendrauti. Jie pradės labiau vertinti gyvenimo grožį.
Taigi iš trauminės patirties vaikai gali gauti ir teigiamų dalykų“, – tvirtino psichologijos profesorė.