Donaldas Trumpas prieš derybas suintensyvino savo retoriką, įskaitant tris atskiras tiradas tviteryje pirmadienį ir antradienį, tad šis viršūnių susitikimas Aljansui, nuo Antrojo pasaulinio karo palaikančiam Europos saugumą, bus vienas sunkiausių per daugelį metų.
Europos pareigūnai reiškė viltis, kad valstybės narės gali užtušuoti savo nesutarimus, bet Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė griežtų pastabų JAV lyderiui.
„Brangi Amerika, vertink savo sąjungininkes; šiaip ar taip, neturi jų tiek jau daug“, – pasakė D. Tuskas ir priminė D. Trumpui, kad po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose Europos kariai kovojo petys į petį su amerikiečiais Afganistane.
„Prašom prisiminti tai rytoj, kai susitiksime per NATO viršūnių susitikimą, bet svarbiausia, (kad prisimintumėte), kai Helsinkyje susitiksite su prezidentu Putinu. Visuomet verta žinoti, kas yra strateginiai draugai ir kas yra strateginė problema“, – sakė jis.
D. Trumpas su Rusijos lyderiu Suomijos sostinėje susitiks liepos 16 dieną. Pirmasis jų susitikimas rengiamas Jungtinėse Valstijose vykstant tyrimui dėl galimo D. Trumpo rinkimų kampanijos slapto susimokymo su Rusija.
Daugelis Europos diplomatų baiminasi, kad pasikartos birželio įvykių seka, kai D. Trumpas per G-7 viršūnių susitikimą susiginčijo su sąjungininkais, pavadino Kanados premjerą Justiną Trudeau „nesąžiningu ir silpnu“, o vėliau per vieną viršūnių susitikimą gyrė Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną, kurį pavadino „labai talentingu“.
„Jis išbara sąjungininkus, o tada pasirenka priešininką“, – neseniai naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.
„Tvirtas įsipareigojimas“
Sąlygas konfrontacijai NATO viršūnių susitikime D. Trumpas parengė parašęs daugiau kaip dešimčiai sąjungininkių ir išbaręs jas už delsimą vykdyti 2014 metų pažadą siekti iki 2024-ųjų gynybai skirti 2 proc. BVP.
Šią savaitę per vieną mitingą jis džiūgavusiai miniai pasakė, kad JAV nebebus „tas už viską mokantis pusgalvis“.
Kaip rodo prieš viršūnių susitikimą parengtas bendros deklaracijos projektas, kurio tekstą matė AFP, NATO narės deklaruos „tvirtą įsipareigojimą dėl visų 2014 metų Velso viršūnių susitikime paskelbto gynybos investicijų pažado aspektų“. Tarp šių aspektų yra tikslas gynybai skirti 2 proc. BVP.
Tačiau deklaracijos projekte priduriama, kad narės taip pat „pateiks patikimus nacionalinius planus dėl jo įgyvendinimo“. Tokios formuluotės galbūt patiks JAV prezidentui.
Antradienį paskelbti nauji skaičiai rodo, kad tik septynios NATO narės Europoje – Didžioji Britanija, Graikija, Latvija, Estija, Lenkija, Lietuva ir Rumunija – 2018 metais pasieks 2 proc. tikslą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad išlaidos gynybai Europoje didėja nuo 2014 metų ir kad narės stengiasi pasiekti nusistatytą tikslą, ypač Vokietija, kuriai D. Trumpas dažnai pažeria kritikos.
Didžiausia Europos ekonomika 2018 metais gynybai tikriausiai išleis tik 1,24 proc. BVP.
JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison žurnalistams sakė, kad D. Trumpas taip pat pakartos įsipareigojimą dėl vieno pagrindinių NATO straipsnių – 5-ojo straipsnio, skelbiančio, kad vienos ar kelių NATO valstybių narių užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.
