Pensininkams Monicai ir Bengtui Borgams atrodo, kad jų gyvenamame mieste Flene nebejusti švediškos dvasios. Kai jie sėdi ant suolelio, pro šalį praeina irakietis, kuris telefone žiūri kurdišką televizijos programą. Toliau girdėti arabiška popmuzika, kurios klausosi jauna mergina, vaikšto moterys su hidžabais ir burkomis, skamba daugybė nežinomų kalbų.
„Šiandien nebeatpažįstame savo šalies“, – tvirtina 66-erių B.Borgas, o jo 64-erių žmona tikina, jog tamsiuoju paros metu bijo vaikščioti gatvėse viena, nes ją baugina pasakojimai apie imigrantų vykdomus moterų prievartavimus.
Ši pora – viena iš daugybės švedų, kurie ketina sekmadienį balsuoti už Švedijos demokratų partiją – nacionalistinę ir prieš imigraciją pasisakančią partiją, kuri pastaruoju metu sulaukė nemenko palaikymo šioje šalyje.
Rugsėjo 9-osios parlamento rinkimai bus pirmieji po 2015-aisiais Europą užklupusios pabėgėlių krizės, per kurią į Švediją atvyko daugiau nei 163 tūkst. migrantų.
Švedija priėmė proporciškai didžiausią atvykėlių skaičių žemyne, atsižvelgiant į šios valstybės populiaciją.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Sekmadienio rinkimus akylai stebės visa Europa, kurioje vis populiaresnės kraštutinės dešinės partijos. Jos vis didesnio palaikymo sulaukia tose valstybėse, kurioms tenka didžiausia pabėgėlių našta: Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje.
Tačiau radikalus Švedijos posūkis daug kam sukeltų nuostabą, mat ši valstybė visuomet pabrėžia savo liberalias, demokratines vertybes bei „humanitarinės supergalybės“ statusą.
Šį statusą Švedijos demokratų partijos sėkmė rinkimuose nušluotų, nes jos šaknys glūdi neonacių judėjime. Nors tokios praeities politinė jėga ir jos lyderis Jimmie Akessonas bando atsikratyti, ji išlaiko griežtą požiūrį į svetimšalius, o kai kurių narių antisemitiniai ar rasistiniai pareiškimai tebekelia skandalus socialiniuose tinkluose.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
2014-aisiais Švedijos demokratų partija laimėjo 13 proc. balsų, nors anksčiau nesurinkdavo reikalingos daugumos. O šįmet jai prognozuojama ne mažiau kaip 20 proc. rinkėjų balsų.
Nors 20 proc. neužteks, kad kraštutinės dešinės partija suformuotų vyriausybę, toks skaičius balsų neabejotinai bus svarus siekiant paveikti šalies politinius sprendimus.
Šios politinės jėgos populiarumą lėmė dalies žmonių nusivylimas valdančiųjų – socialdemokratų bei žaliųjų – vykdyta atvirų durų politika.
Stokholmo priemiestyje gyvenantis policijos pareigūnas, kuris nenori atskleisti savo tapatybės, sakė sekmadienį balsuosiąs už Švedijos demokratų partiją. Vis dėlto jis tvirtina, kad pasakojimai apie „nebeįžengiamus, pabėgėlių nusikaltimų krečiamus rajonus“ yra gerokai pagražinti kraštutinės dešinės politikų.
„Tikrai nėra tokių rajonų, kur bijo įžengti pareigūnai, – teigė policijos pajėgose dirbantis švedas. – Tačiau problemų egzistuoja ir dėl to labiausiai kaltas politinis korektiškumas. Jei prieš kelerius metus būtum garsiai pasvarstęs, kokį skaičių migrantų galime priimti, iškart būtum buvęs išvadintas rasistu.“
Pagrindinės švedų partijos bando raminti nepasitenkinimą ir teigia, kad senstant šalies visuomenei pabėgėliai galėtų integruotis į darbo rinką ir pagerinti ekonominę situaciją.
