Įrenginys „Project Debater“ debatuose neturėjo priėjimo prie interneto, tačiau jam kūrėjai pateikė šimtus milijonų laikraščių straipsnių ir akademinių publikacijų.
Naudodamasis šiais dokumentais dirbtinis intelektas formavo savo atsakymus į klausimus, kurių iš anksto nežinojo.
Žinoma, naujausias dirbtinio intelekto pasirodymas nepraėjo be trukdžių ir kelių užsikirtimų, bet žiūrovams tai nesutrukdė nutarti, kas geriau pasirodė per debatus.
Žiūrovų teigimu, nors gyvi debatų dalyviai sklandžiau formulavo savo teiginius ir atsakymus, dirbtinis intelektas pateikė tvirtesnius ir išsamesnius argumentus.
„Žmonių reakcija į mašinos pateikiamus faktus ir skaičius nuteikia optimistiškai.
Nors skaičiai yra svarbūs, tai nėra viskas formuluojant savo argumentus“, – teigė debatuose prieš dirbtinį intelektą dalyvavusi Noa Ovadia.
Moters tvirtinimu, toks mašinų tobulėjimas ateityje padės žmonėms greičiau sužinoti visą reikalingą informaciją prieš priimant kasdienius sprendimus ar balsuojant rinkimuose.
Šį kartą San Fransiske „Project Debater“ buvo diskutuojama apie lėšų skyrimą kosmoso tyrinėjimams ir investavimą į telekomunikacijų naudojimą gydymui.
N.Ovadiai pasakius, kad pinigai turėtų būti skirti svarbesniems reikalams nei kosmoso tyrinėjimas, dirbtinis intelektas sugebėjo suformuluoti atkirtį: „Lengva pasakyti, kad yra svarbesnių dalykų, į kuriuos reikia investuoti pinigus, nesiginčiju, tačiau tai suteiktų naudos visuomenei, tad vyriausybė turėtų to siekti.“
Dandi universiteto Škotijoje profesorius Chrisas Reedas šį dirbtinio intelekto sugebėjimų pademonstravimą pavadino neįtikėtinu.
„Tai yra reikšmingas žingsnis į priekį. Per debatus reikia sugebėti vienu metu įveikti daugelį problemų ir pateikti bendrą jų sprendimo būdą“, – tvirtino Ch.Reedas.
IBM jau ne pirmą kartą pasaulį stebina dirbtinio intelekto gebėjimais.
2011 metais kompanijos superkompiuteris „Watson“ laimėjo JAV televizijos viktoriną „Jeopardy“, o 1996 metais kompiuteris „Deep Blue“ žaidė šachmatais su pasaulio čempionu Gariu Kasparovu ir sugebėjo laimėti.
