Pirmosios kibirkštys šiame konflikte kilo dar 2010 metais, kai V.Orbano vadovaujama partija „Fidesz“ laimėjo parlamento rinkimus.
Nuo tada premjeras žabojo teismų jurisdikciją, ribojo žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų laisvę, kovojo su filantropu George’u Sorosu ir atsisakė į Vengriją priimti dalį prieglobsčio prašytojų.
Europos Sąjungos vadovai visada reiškė nepasitenkinimą V.Orbano veiksmais, bet jiems niekada taip ir nepavyko sustabdyti Vengrijoje išsikerojusio autoritarinio režimo.
Bet dabar Bendrija siekia Vengrijai paskelbti sankcijas už bendrų idėjų ir vertybių nepaisymą.
Į Strasbūrą antradienį atvykęs Vengrijos premjeras tvirtino, kad ES taip nusprendė kerštauti, nes Vengrija atsisakė įsileisti pabėgėlius ir uždarė savo sienas.
„Vengrija nenusileis šantažui. Mes ir toliau ginsime savo sienas, stabdysime imigraciją ir užtikrinsime savo teises. Kovosime net ir su jumis visais, jei reikės“, – europarlamentarams kalbėjo V.Orbanas.
Taačiau susirinkę Europos Parlamento frakcijų vadovai ir kiti aukšti pareigūnai Vengrijai pareiškė ir didesnių kaltinimų.
„Demokratija ES šalyse negali egzistuoti be teisinės valstybės viršenybės“, – tvirtino Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
Jis taip pat paskelbė, kad Europos Komisija jau pradėjo tyrimą dėl netinkamo ES pinigų panaudojimo Vengrijoje.
Socialistinio bloko lyderis Udo Bullmannas , kad V.Orbanas yra „korumpuočiausios vyriausybės Europos Sąjungoje galva.“
O liberalų frakcijos pirmininkas Guy Verhofstadtas pareiškė, kad Budapeštas yra „nesantaikos sėkla, kuri galiausiai sunaikins visą Europos projektą“.
Nuo V.Orbano Strasbūre nusigręžė ir kai kurie sąjungininkai. Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pareiškė, kad šį kartą palaiko ES.
Susiję straipsniai
Trečiadienį balsuoti susirinkę europarlamentarai 448 balsais prieš 197 nusprendė patvirtinti ataskaitą, rekomenduojančią prieš Vengriją aktyvinti 7-ąjį ES sutarties straipsnį.
Paramą Vengrijai pareiškė tik Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, dalis Europos liaudies partijos frakcijos ir Lenkijos valdantieji, prieš kuriuos praėjusiais metais buvo pradėtos panašios procedūros pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį.
Kiekviena iš Bendrijos narių dabar turės nuspręsti, kaip elgtis su Vengrija.
Griežčiausia galima sankcija V.Orbano vyriausybei – balsavimo teisių ES institucijose sustabdymas.
Tiesa, vargu ar taip nutiks. ES narės šiuo klausimu turės pareikšti vieningą poziciją, o Lenkijos vyriausybė jau dabar yra paskelbusi, kad blokuos visus bandymus nubausti savo sąjungininką V.Orbaną.