Už palaikų iškėlimą iš Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus ketvirtadienį balsavo 172 parlamentarai. Du balsavo prieš, o dar 164 susilaikė.
Mauzoliejus politinių kalinių buvo statomas 1941–1959 metais F.Franco iniciatyva. Jame palaidoti mažiausiai 33 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pilietinio karo pusėse, palaikai.
„Nebus jokios pagarbos, taikos, teisybės ar santarvės, kol F.Franco palaikai guli šalia jo nužudytų žmonių“, – teigė Ispanijos premjero pavaduotoja Carmen Calvo.
Tik atėjęs į valdžią birželį premjeras P.Sanchezas pažadėjo ekshumuoti F.Franco palaikus.
Vyriausybės atstovai teigė, kad Kritusiųjų slėnis yra paskutinis fašistinės diktatūros monumentas Ispanijoje.
Diskusijos dėl F.Franco palaikų perlaidojimo paskatino žmones apsilankyti 50 kilometrų nuo Madrido esančiame mauzoliejuje. Rugpjūtį čia lankėsi 60 tūkst. žmonių, kurie fašistiniu pasisveikinimu pagerbė diktatoriaus atminimą.
Nors palaikai bus perkelti iki metų pabaigos, tai neišsprendžia Ispanijos visuomenėje tvyrančių nesutarimų dėl F.Franco vietos istorijoje.
Vyriausybė tikisi, kad diktatoriaus palaikų ekshumacija padės šaliai pamiršti šį tamsų istorijos laikotarpį.
„Seniai laikas. Pagaliau pasikeitė Ispanijos visuomenės požiūris“, – džiaugėsi 92-ejų Nicolas Sanchezas-Albornozas, kuris už dalyvavimą protestuose F.Franco režimo buvo nuteistas 6 metų priverstinių darbų bausme.
Praeities režimo politiniai nusikaltimai buvo atleisti Ispanijai tapus demokratine valstybe, bet tai sukėlė aukų šeimų pasipiktinimą.
Daugelis jų nori gauti leidimą atverti kapus mauzoliejuje ir kitose masinėse kapavietėse, kad galėtų po pilietinio karo praėjus 80 metų tinkamai perlaidoti savo artimuosius.
