Tačiau jų santykiai yra daug gilesni.
„Kad būtum geras europietis, turi kiekvieną kartą keikti V.Putiną, lyg jis būtų velnias“, – sausio mėnesį pareiškė V.Orbanas.
Vengrijos premjeras, dažnai besigiriantis gerais santykiais su Kremliaus valdovu, tvirtino, kad Europos Sąjungos pareigūnai vaizduoja Rusiją su ragais, tačiau pamiršta faktą, kad V.Putinas valdo didžią ir seną imperiją, rašo „Deutsche Welle“.
„Praeityje vengrai daug kentėjo dėl Rusijos veiksmų. Tačiau būtina pripažinti, kad V.Putinas savo šalį padarė didžia ir Rusija yra vienas svarbiausių veikėjų tarptautinėje arenoje“, – kalbėjo V.Orbanas.
Tik, kad tie patys V.Putino nemėgstantys pareigūnai nelabai žavisi ir pačiu V.Orbanu.
Nuo grįžimo į valdžią 2010 metais Vengrijos premjeras šalyje naudojasi rusiškais metodais. Šalyje suvaržyta žiniasklaidos laisvė, o aplink valdančiąją „Fidesz“ partiją suburtas ištikimų oligarchų sluoksnis.
V.Orbanas taip pat aktyviai pasisako prieš ES sankcijas Rusijai, nors Briuselyje nevetavo jų pratęsimo. Vengrija nesilaikė ir diplomatinės Maskvos izoliacijos po Krymo aneksijos.
Tuo metu jis V.Putiną buvo pasikvietęs į Budapeštą.
Tačiau nepaisant visų draugiškų signalų Vengrija išlieka NATO dalimi ir net prisijungė prie Jungtinės Karalystės po Skripalių nunuodijimo pradėto rusų diplomatų išsiuntimo.
Susiję straipsniai
Pradėjo priešingose pusėse
Nepaisant savo panašumų V.Orbanas ir V.Putinas karjeras pradėjo skirtingose pusėse. Būsimas Rusijos prezidentas dirbo KGB, o V.Orbanas buvo studentas disidentas, kuris 1989-aisiais reikalavo iš Vengrijos išvesti rusų pajėgas.
1998-aisiais V.Putinas tapo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovu, o V.Orbanas pirmą kartą išrinktas Vengrijos premjeru.
Tačiau Vengrijos premjerą iš valdžios jau po 4 metų išstūmė socialistai, tuo tarpu V.Putinas iš Kremliaus taip ir nepasitraukė.
Būdamas opozicijoje V.Orbanas dažnai kritikavo socialistų bendrus dujotiekio „South Stream“ projektus su Rusija.
AFP/Scanpix nuotr.
Grįžus į valdžią kritika išnyko
Tokia pozicija greitai pasikeitė 2010-aisiais V.Orbanui sugrįžus į valdžią. 2011-aisiais Budapeštas paskelbė apie „atvirumą Rytams“. Pradėta ieškoti prekybos galimybių Rusijoje, Kinijoje, Turkijoje.
V.Orbanas taip pat tapo „South Stream“ šalininku, o Briuselį apkaltino kaišant pagalius į projekto ratus. Dujotiekio projekto buvo atsisakyta 2014-aisiais.
Tų pačių metų sausį V.Orbanas Rusijos įmonei „Rosatom“ paskyrė vykdyti vienintelės Vengrijos atominės elektrinės renovacijos darbus, kurių vertė siekė 12,5 mlrd. eurų.
Briuselis bandė stabdyti ir šį projektą, tačiau 2017-aisiais galiausiai nusileido.
Šiandien Vengrija į ES šalis eksportuoja daugiau kaip 80 procentų savo produkcijos, tačiau Budapeštas išlieka stipriai priklausomas nuo Maskvos kalbant apie energetikos sektorių.
Iš Rusijos vengrija importuoja 57 procentus gamtinių dujų ir 89 procentus naftos produktų.
AFP/Scanpix nuotr.
Vladimirą Putiną laiko sėkmingu pavyzdžiu
Ideologiškai V.Orbanas Rusijos režimą laiko sėkmingu neliberalios demokratijos pavyzdžiu. Šiuo keliu jis veda ir Vengriją.
Tiek Rusija, tiek Vengrija šiandien skelbia, kad juos puola žiaurios jėgos iš Vakarų.
Ar du lyderius galima laikyti artimais draugais? V.Orbanas tvirtina, kad ne.
2015-aisiais jis kalbėjo, kad V.Putinas kitiems pasaulio lyderiams neturi jokių asmeninių jausmų. Tačiau tai, kad ir lyderiai dar nėra artimi draugai, nereiškia, jog jų tikslas nėra tas pats.
