Naujienų portalui „Onet“ išspausdinus reportažą su 20 tikinčiųjų kaltinimais, Krokuvos prokuratūra užvedė bylą dėl žmonių engimo labdaros organizacijoje „Pavasario draugija“.
Kilniam tikslui įkurta draugija kai kuriems joje dirbantiems savanoriams gerokai apkarto.
Sužavėjo visą Lenkiją
Prieš septyniolika metų J.Stryczekas sugalvojo įteikti Kalėdų dovanėles vargingiausiems savo parapijiečiams. Vieno žmogaus pradėta akcija „Kalėdinis siuntinys“ per laiką išaugo į populiarų visą Lenkiją apimantį judėjimą, sutelkusį daugybę savanorių pagalbininkų.
Akcijos mastas tapo toks didelis, kad ją koordinuojančioje viešojoje įmonėje „Pavasario draugija“ (PD) teko įdarbinti apie šimtą tarnautojų.
Dauguma jų buvo labai tikintys ir susižavėję organizacijos vadovo raginimais skleisti gėrį, meilę kitiems.
Tai kunigas J.Stryczekas akcentuodavo kalbėdamas televizijoje ir priimdamas jam skirtus apdovanojimus, tokius kaip „Geriausias 2010 metų krokuvietis“, „Geriausias 2012 metų šalies visuomenininkas“, „2015 metų Lenkijos džentelmenas“.
Puikių kunigo kalbų apakinti ir įmonėje PD panorę įsidarbinti žmonės pro pirštus praleisdavo kitų kunigų bei labdara užsiimančių asmenų perspėjimą apie sunkų J.Stryczeko charakterį.
Atskleidė patikėtas paslaptis
Labiausiai dvasininko elgesio buvo sukrėsti giliai tikintys darbuotojai, mat J.Stryczekas akcentuodavo, kad kunigas jis tik bažnyčioje, o PD – pasaulietis viršininkas.
Religingų pavaldinių teigimu, J.Stryczekas elgėsi priešingai, nei moko Biblija, ir vietoj meilės bei pagarbos čia vyravo žeminimas ir patyčios.
Kunigas pavaldinių prašydavo išpasakoti visas gyvenimo smulkmenas, nes tik tuomet esą bendradarbiavimas bus vaisingas.
Tokią neoficialią išpažintį atlikę asmenys būdavo priblokšti, kai dvasininkas vėliau jų paslaptis paviešindavo.
Vienam savo pavaduotojų kunigas prasitarė, jog jaučia nerimą, jei mato, kad pavaldiniai jo nebijo, – esą jeigu nebijos, tai jam nepaklus.
Siekdamas įbauginti kunigas nevengė viešinti intymių pavaldinių išpažinčių, kurstė vienus prieš kitus ir atleidinėjo iš darbo be jokių priežasčių.
Vieną dieną viešai pagyręs už gerą triūsą ir perkėlęs į aukštesnes pareigas, kitą dieną kunigas pavaldinį demonstratyviai atleisdavo iš darbo.
Tuos, kurie bandė ginčytis dėl atleidimo, kunigas nutildydavo grasinimais, kad turi tokių pažinčių, jog nebijo jokių skundų, ir padarysiąs viską, kad atleistasis Krokuvoje nebūtų priimtas į jokią kitą įmonę.
Žemino dėl lyties
Kunigas nesivadovavo darbo kodeksu ir pavaldinius versdavo dirbti po 12–15 valandų, teigė, kad jie yra ir liks nuliai, jeigu neklausys jo ir nesugebės darbe atiduoti visų jėgų.
Moteris kunigas žemino sakydamas, kad Dievas joms skyrė mažesnes smegenis, todėl moterys turi tarnauti vyrui ir atsidėti vaikų gimdymui bei namų priežiūrai.
Kunigas nekritikuodavo tiktai kelių pačių gražiausių merginų, kurias per oficialius pokylius kviesdavo pašokti.
Didžiausią pažeminimą įmonėje patirdavo antsvorio turintys darbuotojai. Kunigas sakydavo, kad savo kūnu nesirūpinantys asmenys jo įmonėje karjeros nepadarys, ir nurodydavo tokių neįdarbinti.
Didelė dalis pavaldinių dėl tokio viršininko elgesio išgyveno nuolatinę baimę, savivertės sumažėjimą, depresiją, nemigą.
Nepakeldami nuolatinio streso įmonę kasmet palikdavo apie pusę darbuotojų, dalis jų dėl patirtų neigiamų emocijų kreipėsi į psichologus.
Dėl J.Stryczeko populiarumo ir įtakos visuomenėje niekas iš buvusių pavaldinių iki tol nedrįso apskųsti kunigo. Pavaldiniai žinojo, kad konfliktas su J.Stryczeku jiems gali baigtis taip, kaip keliems kolegoms – jie prarado darbą kitose įmonėse po kunigo skambučių darbdaviams.
J.Stryczekas šantažavo portalą „Onet“, reikalaudamas nespausdinti straipsnio ir grasindamas paviešinti portalą kompromituojančią informaciją.
Straipsniui pasirodžius kunigas vis dėlto sustabdė savo įgaliojimus įmonėje, o Krokuvos vyskupija pareikalavo, kad kunigas raštiškai pasiaiškintų dėl visų darbininkų kaltinimų, kuriuos tirs ir prokuratūra.
Psichologas Tomaszas Kozlowskis patvirtino, kad viršininkas, kuris nuolat šaukia, žemina ir įžeidinėja pavaldinius, gali jiems sukelti tokį stresą, kuris tampa rimtų ligų priežastimi.
Psichologo nuomone, pastarojoje įmonėje egzistavo terpė emociniam išnaudojimui.
Tai lėmė ne tik nestabili kunigo asmenybė, bet ir aklas tikinčiųjų paklusimas kunigui.
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Bažnyčios bei kunigų valdomos įmonės veikia tarsi lengvatinėmis sąlygomis, valstybės kontrolieriams manant, jog nieko blogo jose negali vykti.
