„Tai labai reikšminga ne tik man, bet ir visoms moterims Irake bei visame pasaulyje“ – sakė ji, duodama savo pirmąjį interviu Nobelio premijos svetainei.
„Man nebuvo lengva viešai prabilti apie tai, kas man nutiko, nes tai nebuvo lengva. Ypač Artimųjų Rytų moterims (nelengva) viešai kalbėti apie buvimą sekso vergėmis“, – sakė ji, angliškai kalbėdama telefonu iš Kembridžo miesto JAV Masačusetso valstijoje.
„Kalbant apie tas mažas bendruomenes, kurios yra persekiojamos, šis premija man sako, kad mūsų balsas buvo išgirstas“, – tęsė ji kurdiškai, o jos žodžius išvertė jos sužadėtinis Abidas Shamdeenas.
„Tikimės, kad tai bus signalas visoms lytinį smurtą patiriančioms moterims daugelyje konflikto zonų“, – sakė N. Murad.
Irako jazidų religinės mažumos bendruomenei priklausančią 25 metų N. Murad iš 2014-aisiais pagrobė IS kovotojai. Ji tris mėnesius išbuvo sekso vergijoje, kol jai pavyko pabėgti.
N. Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir merginų, kurias pagrobė, išprievartavo ir sužalojo tais metais kurdiškai kalbančią jazidų mažumą užpuolę džihadistai. Jungtinės Tautos šį puolimą pripažino genocidu.
Atgavusi laisvę ji taip pat pradėjo organizuoti kampanijas jazidų bendruomenei, turinčiai apie 500 tūkst. narių, gyvenančių daugiausia Šiaurės Irake, apsaugoti nuo genocido grėsmės.
IS kovotojai Irake ir Sirijoje tebelaiko šimtus jazidų moterų ir mergaičių. Senovinę jazidų religiją IS ir kiti islamo griežtosios linijos šalininkai laiko klaidatikyste.
