Šią savaitę įsigaliojo JAV sankcijų Teheranui antrasis paketas, kuriuo siekiama izoliuoti Irano banko sektorių bei sumažinti šalies naftos eksportą.
Tačiau Baltieji rūmai laikinai atleido aštuonias šalis, įskaitant Turkiją, nuo draudimo importuoti Irano naftą.
„Prašydami Jungtinių Valstijų suteikti mums išimtį taip pat labai atvirai joms sakėme, kad priremti Iraną prie sienos nėra išmintinga. Izoliuoti Iraną pavojinga, o bausti iraniečių tautą – nesąžininga“, – per spaudos konferenciją sakė Japonijoje viešintis M. Cavusoglu.
„Turkija yra nusistačiusi prieš sankcijas. Nemanome, kad sankcijomis galima pasiekti kokių nors rezultatų, – pridūrė jis. – Manau, kad daug naudingesnis nei sankcijos būtų prasmingas dialogas.“
Vašingtonas paskelbė grąžinsiantis sankcijas Iranui po to, kai anksčiau šiais metais pasitraukė iš tarptautinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, D. Trumpo vadinamo „ydingu“.
Vėliausios baudžiamosios priemonės įsigaliojo pirmadienį.
Vašingtonas laikinai leido aštuonioms valstybėms, įskaitant Turkiją ir Japoniją, toliau importuoti naftą iš Irano be diplomatinių pasekmių.
Naujosios sankcijos išprovokavo Irano įtūžį, o prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad jo šalis „išdidžiai apeis jūsų nelegalias ir neteisingas sankcijas“.
Pirmadienį D. Trumpo administracija pažadėjo „nepermaldaujamai“ priešintis Teherano veiksmams, o amerikiečių valstybės sekretorius Mike'as Pompeo nurodė, jog JAV nori, kad Iranas „apsisuktų 180 laipsnių“ ir atsisakytų savo „dabartinio revoliucinio kurso“.
JT inspektoriai sako, kad Iranas laikosi minėto susitarimo, kurį 2015 pasirašė D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama ir kitos penkios galingosios šalys, įskaitant Kiniją ir Rusiją, tikėdamosi apriboti Teherano branduolinę programą. JT Saugumo Taryba patvirtino dokumentą atitinkama rezoliucija.
Kitos branduolinio susitarimo šalys toliau įnirtingai priešinasi JAV sprendimui iš jo pasitraukti ir mėgina išsaugoti Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).