Kai bus iki galo suskaičiuoti antradienį vykusių vidurio kadencijos rinkimų rezultatai, jie nulems, kaip likusius dvejus metus prezidentas D.Trumpas valdys šalį.
Amerikiečiai vakar rinko abejų Kongreso rūmų narius. Balsavimas vyko dėl visų 435 vietų Atstovų Rūmuose ir kiek daugiau nei trečdalio Senato – 35 vietų iš 100. Be to, 36 valstijos iš 50 išsirinko naujus gubernatorius.
Prieš rinkimus demokratai ir respublikonai apklausose žengė koja kojon, tad tikėtasi, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei įprastai.
Ir Atstovų Rūmuose, ir Senate Respublikonų partija iki rinkimų turėjo daugumą, bet kartais ir jos nepakako priimti D.Trumpui reikalingus įstatymus.
Jeigu partijai būtų pavykę išlaikyti abejus rūmus, prezidento darbotvarkę per likusius dvejus jo kadencijos metus įvykdyti būtų kur kas lengviau.
Tačiau suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad amerikiečiai Atstovų rūmų kontrolę atidavė demokratams, tad D.Trumpo planams gali kilti didesnių problemų.
Migrantų grėsmės korta
Rinkimų kampanija vykdyta įnirtingai.
Atsikovoti daugumą norintys demokratai vien Atstovų Rūmų lenktynėse surinko 649 mln. JAV dolerių (kone 570 mln. eurų) paramos, respublikonai – perpus mažiau, 312 mln. JAV dolerių (273 mln. eurų).
Tiek D.Trumpas, tiek buvęs JAV lyderis Barackas Obama įspėjo, kad ant kortos pastatyta labai daug.
„Viskas, apie ką jums pasakojau, gali būti sunaikinta, jei demokratai gaus, ko nori. Matėte, kaip jie elgiasi. Jie tikrai radikalizuoti“, – kalbėjo dabartinis šalies vadovas.
D.Trumpas mokesčių mokėtojų išlaikomu prezidento lėktuvu paskutinę kampanijos savaitę spėjo aplakstyti daugiau negu 10 stadionų įvairiose valstijose, kur gąsdino rinkėjus, kad demokratų valdymas šalį nugramzdins į socializmą, nusikalstamumą ir nekontroliuojamą imigraciją.
Ypač aštriai prezidentas pastarosiomis savaitėmis naudojosi 5 tūkst. migrantų karavano korta – jis nuo spalio pradžios iš Hondūro, Gvatemalos ir Salvadoro žygiuoja Amerikos link.
Susiję straipsniai
Entuziazmo gali neužtekti
Demokratai savo kampanijoje vengė mesti tiesioginį iššūkį prezidentui, bet daug dėmesio skyrė sveikatos apsaugai ar ekonominei nelygybei.
„Milijonų žmonių sveikatos draudimas yra ant kiekvieno biuletenio. Balsuodami galite išgelbėti gyvybę“, – tikino B.Obama.
Vis dėlto partija iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad daug nepasitenkinimo ir protestų išprovokavęs D.Trumpo valdymas prie balsadėžių pakvies daugiau jaunimo ir mažumų.
Nors ilgai atrodė, jog per rinkimus Kongresą tikrai užplūs „mėlynoji banga“, respublikonų rėmėjų prieš rinkimus radosi daugiau. Regis, prezidentas savo partijos rėmėjų entuziazmą užkūrė per daug aistrų sukėlusį Aukščiausiojo teismo teisėjo Bretto Kavanaugh patvirtinimo procesą.
Seksualine prievarta kaltintas teisininkas gavo pareigas, tačiau dėl šių kaltinimų sujudo nemažai dešiniųjų, kurie manė, kad D.Trumpo pasiūlytas kandidatas puolamas neteisingai.
Rezultatas rūpi lyderiui
Pastarosiomis dienomis apžvalgininkai kone sutartinai prognozavo, kad Senate vos 1 balso daugumą turintys respublikonai ją išsaugos, nes dabar rinkimai vyko tiktai dėl 35 vietų, iš kurių 26 priklausė demokratams, o devynios – respublikonams.
O Atstovų Rūmuose situacija palankesnė demokratams – jiems reikia iškovoti 23 vietomis daugiau ir dauguma bus šios partijos rankose.
D.Trumpas jau anksčiau neslėpė: jeigu Senatas bus išsaugotas, tai bus jo pergalė, bet jei Atstovų Rūmai bus prarasti, dėl to kalta liks Respublikonų partija.
Bet srėbti pasekmes reikės ir pačiam prezidentui. Demokratų dauguma Atstovų Rūmuose atvertų duris platesniems kongresmenų tyrimams dėl D.Trumpo ir jo aplinkos – pavyzdžiui, dėl įtarimų, kad prieš 2016-ųjų rinkimus jo kampanija bendradarbiavo su Rusija.
Todėl rezultatų belaukiantis prezidentas tikrai turi dėl ko nerimauti.
„Galima sakyti, jog aš pats esu kiekviename balsavimo biuletenyje“, – džiaugsmingai rėmėjų publikai Klivlande sakė D.Trumpas.
Dabar Amerikoje – taisyklių perrašymo era
Linas Kojala
Rytų Europos studijų centro direktorius
„Istorinės tendencijos rodė, kad šie rinkimai neturėtų būti palankūs prezidento partijai. Nuo XX amžiaus pradžios per rinkimus valdančioji partija vidutiniškai praranda apie 30 pozicijų abejuose rūmuose, o tokio skaičiaus pakaktų, kad Atstovų Rūmų kontrolė pereitų opozicijai.
Bet D.Trumpo era yra taisyklių perrašymo era. Vienpusiškai teigti, kad viskas bus taip, kaip buvo anksčiau, negalima. Be abejo, didelei daliai rinkėjų bus aktualu vertinti prezidento politiką, bet negalima ignoruoti fakto, kad rinkimai yra labai regioniniai. Šalis yra itin didelė, tad veikia ir labai daug vietinių veiksnių, kurie kartais sunkiau apčiuopiami.
Pavyzdžiui, įdomūs yra senatoriaus rinkimai Teksase. Juose kandidatuoja Tedas Cruzas, buvęs vienu pagrindinių respublikonų kandidatų praėjusiuose prezidento rinkimuose 2016 metais. Nors senatoriaus posto demokratai Teksase neturėjo nuo 1994 metų, prieš pat rinkimus T.Cruzą apklausose prisivijo demokratas Beto O’Rourke’as. Jeigu rezultatai parodys, kad B.O’Rourke’as laimėjo, tai būtų signalas, kad Demokratų partijos rinkėjų mobilizacija gali lemti ir daug netikėtų rezultatų – ne tik Teksase, bet ir kituose regionuose.
Matome ir moterų kandidačių bangą – jų šiemet rinkimuose rekordiškai daug. Tai savaime yra teigiamas signalas, nes dabar tik apie 20 proc. vietų Atstovų Rūmuose užima moterys. Tai susiję su tuo, kad seksualinio priekabiavimo skandalai, judėjimas „MeToo“ paskatino moteris aktyviau reikšti savo nuomonę ir siekti politinių pozicijų.“