Naujuoju Interpolo prezidentu tapo patyręs policijos pareigūnas Kim Jong-yangas. Jis rinkimuose nugalėjo Rusijos saugumo tarnybų veteraną, dabartinį Interpolo viceprezidentą Aleksandrą Prokopčuką.
Pastarajai kandidatūrai griežtai priešinosi JAV, Jungtinė Karalystė ir ne viena kita Europos valstybė. O Lietuva ir Ukraina netgi grasino pasitraukti iš organizacijos, jei jos vadovu būtų išrinktas rusas.
Favoritui nepasisekė
Prieš rinkimus favoritu tapti naujuoju organizacijos vadovu buvo laikomas Interpolo viceprezidentas A.Prokopčukas, bet vis augo susirūpinimas dėl Rusijos taikomos praktikos pasitelkti tarptautinius arešto orderius susidorojant su Kremliui nepalankiais asmenimis.
Taigi Interpolo šalys narės turėjo priimti istorinį sprendimą – ar perleisti organizacijos vairą A.Prokopčukui, ar atiduoti jį laikinai prezidento pareigas jau ėjusiam Kim Jong-yangui.
Jie buvo vieninteliai kandidatai į šį postą.
Naujojo vadovo rinkimai buvo rengiami, nes spalį atsistatydino ankstesnis Interpolo vadovas Meng Hongwei, kuris Kinijoje buvo sulaikytas dėl įtarimų korupcija.
Išrinktasis vadovas Kim Jong-yangas užbaigs Meng Hongwei ketverių metų kadenciją – Interpolui vadovaus iki 2020-ųjų.
Vadovą Interpolo generalinės asamblėjos sesijoje Dubajuje rinko 194 Interpolo valstybės narės.
Kad užimtų šį postą, Kim Jong-yangas turėjo surinkti du trečdalius visų balsų.
Balsavime dalyvavo ir Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jis BNS pasakojo: „Jaudulio buvo ir pačioje salėje. Bet pirmo balsavimo rezultatas iškart parodė geras tendencijas.“
Tik kriminaliniai nusikaltėliai
Interpolas, kurio pagrindinė būstinė įsikūrusi Prancūzijoje, Liono mieste, yra didžiausia tarptautinė kriminalinės policijos organizacija.
Interpolo „raudonieji pranešimai“ leidžia pareigūnams sudaryti ieškomiausių pasaulio nusikaltėlių sąrašus, efektyviai atpažinti kitose valstybėse ieškomus bėglius.
Kad būtų išlaikytas kuo didesnis teisinis objektyvumas, organizacijos įstatai draudžia imtis bet kokio politinio, karinio, religinio ar rasinio pobūdžio persekiojimo.
Žmogaus teisių gyvėjai jau prieš dvejus metus reiškė susirūpinimą, kai Interpolo generalinė asamblėja organizacijos prezidentu paskyrė Meng Hongwei.
„Amnesty International“ kritikavo „ilgalaikę Kinijos praktiką bandyti naudotis Interpolu užsienyje areštuojant disidentus ir pabėgėlius“.
Kritika Rusijos kandidatui
Du garsūs Kremliaus kritikai – verslininkas Billas Browderis ir Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – rinkimų išvakarėse perspėjo dėl A.Prokopčuko kandidatūros: jeigu Interpolo vadovu taptų Vladimiro Putino parankinis, tarptautinei teisėsaugos organizacijai iškiltų grėsmė, o tarpvalstybinis policijos bendradarbiavimas būtų politizuotas.
Rusija kritikus apkaltino vykdant tikslingą A.Prokopčuko „diskreditavimo kampaniją“ ir pavadino jį garbingu profesionalu. O nerimą dėl to, kad jau seniai Interpolą siekia padaryti savo politiniu įrankiu, Rusija apsuko kitaip – esą oponentai taip politizuoja rinkimų procesą, o tai visai nepriimtina.
Antradienį prieš balsavimą Baltieji rūmai paskelbė neremsiantys Rusijos kandidato. O JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo teigė, kad Vašingtonas ragina visas Interpolui priklausančias šalis ir organizacijas rinktis patikimą ir sąžiningą kandidatą, kuris atspindėtų vienos svarbiausių pasaulio teisėsaugos institucijų vertybes.
„Tikime, kad ponas Kim Jong-yangas būtent toks ir yra“, – sakė valstybės sekretorius M.Pompeo.
