Beveik 200 valstybių pasiuntiniai į šį Jungtinių Tautų susitikimą, kuris trukti iki gruodžio 14-osios, susirinko diena anksčiau nei planuota iš pradžių. Susitikimas surengtas treji metai po to, kai buvo sudarytas Paryžiaus susitarimas, kuriuo numatoma pasaulio šiltėjimą apriboti gerokai mažiau nei dviem Celsijaus laipsniais.
Ministrai ir kai kurių vyriausybių vadovai prie derybų prisidės pirmadienį, kai Lenkija stums bendrą deklaraciją dėl „teisingos pereigos“ iškastinio kuro industrijai, kuri mažinama siekiant sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Savaitgalį susitikimui buvo suteiktas postūmis: 19 didelių ekonomikų per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Argentinoje patvirtino savo įsipareigojimą dėl 2015 metų Paryžiaus susitarimo. Nuošalyje liko tik JAV, kurios valdant Donaldui Trumpui pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo.
„Nepaisant geopolitinio nestabilumo, konsensusas dėl klimato išlieka labai atsparus“, – sakė buvusi JT klimato biuro vadovė Christiana Figueres.
Ji apgailestavo dėl JAV administracijos pozicijos ir citavo neseniai paskelbtą ekspertų ataskaitą, kurioje perspėjama dėl pasekmių, jei vidutinė pasaulio temperatūra pakils daugiau nei 1,5 laipsnio.
