„Galiu pasakyti visišku užtikrintai, kad geresnis susitarimas nei šis neegzistuoja“, – Jungtinės Karalystės premjerė Th.May šį sakinį artėjančiomis savaitėmis turės kartoti dažnai.
Nors lapkričio 25-ąją Europos Sąjungos narės sutiko su britų „Brexit“ planu, kurį anksčiau patvirtino Jungtinės Karalystės vyriausybė, premjerės laukia nelengvas darbas: įtikinti, kad sutartį paremtų ir šalies Parlamentas.
Jungtinės Karalystės Parlamente balsavimas turėtų būti surengtas gruodžio 11-ąją. Visos prognozės žada susitarimui liūdną baigtį: net ir raginami Briuselio britai parlamentarai gali spjauti į šį atsiskyrimo planą.
Dvi įtampos savaitės
Th.May įtikinėjimo maratonas, kuris truks iki balsavimo, prasidėjo jau vakar. Vos grįžusi iš Briuselio premjerė susikvietė kabineto narius, o vėliau kreipėsi į Bendruomenių Rūmus.
„Susitarimas gerbia referendumo rezultatą“, – kartojo Th.May politikams, kurie žada, kad ši vadinamoji skyrybų sutartis subyrės į šipulius.
Jai nepritaria nei opozicionieriai leiboristai, nei didelė dalis premjerės partijos konservatorių – vieni mano, kad susitarimas pernelyg švelnus, kiti apskritai mano, kad vertėtų pakartoti referendumą.
„Britams jau bloga nuo nesibaigiančių debatų apie „Brexit“.
Šis susitarimas leis mums vėl susiburti drauge kaip valstybei, kad ir kaip balsavome 2016 metais“, – lūkestį dėl vienybės ateityje reiškė premjerė, kurios partija susiskaldžiusi kaip niekada.
„Balsavimas mums bus tikras iššūkis. Bet britai atsidurtų neramiuose vandenyse, jei susitarimas būtų atmestas“, – perspėjo naujasis „Brexit“ ministras Stephenas Barclay.
Ką turės įtikinti?
ES patvirtintam „Brexit“ susitarimui iššūkį meta ne viena grupė. Pirmiausia vadinamojo kietojo „Brexit“ šalininkai iš Konservatorių partijos.
Jie mano, kad susitarime nurodytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu britai vis dar priklausys bendrai muitų sąjungai su ES, pavers Jungtinę Karalystę Briuselio vasaline valstybe.
„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr.
Yra ir kita sukilėlių grupuotė premjerės partijoje – tie, kurie nerems jokio „Brexit“ susitarimo, nes norėtų likti Bendrijoje. Jiems mielesnis išėjimas iš ES be sutarties, nes tai galėtų lemti dar vieną referendumą.
Be to, Šiaurės Airijos demokratinė junionistų partija, tvirtai esanti už „Brexit“, grasina atšaukti savo paramą vyriausybei dėl susitarimo.
Mat pagal dabartinį susitarimą Šiaurės Airija įgis kitokį ekonominį statusą negu likusi Jungtinės Karalystės dalis.
Šiaurės Airija nerimauja, jog ilgainiui tai lems mėginimą šią provinciją suvienyti su Airija.
Koją premjerei kiš ir Leiboristų partija, esanti opozicijoje. Ji ne tiktai kritikuoja premjerės planą, bet ir svarsto, jog pirmalaikiai Parlamento rinkimai jų politinei jėgai galėtų atnešti pergalę.
Galiausiai didelė kliūtis Th.May įtikinti parlamentarus – pasikeitusi visuomenės nuomonė.
Vos prieš metus tik patys aršiausi proeuropiečiai išdrįso užsiminti apie galimą antrą plebiscitą dėl „Brexit“.
Dabar šiai idėjai pritaria didesnė dalis visuomenės, įskaitant ir augančią armiją tų rinkėjų, kurie prisipažįsta, kad pakeitė nuomonę. O 7 iš 10 rinkėjų jaučiasi nusivylę konservatorių derybininkais.
Susiję straipsniai
Po eglute – sumaištis?
Britai karčiai juokauja, kad per Kalėdas Th.May laukia dar viena nemaloni dovana: didžiulė politinė krizė dėl žlugusio susitarimo.
Jei parlamentarai atmeta sutartį, galimi keli ateities scenarijai. Pirmiausia premjerė galėtų mėginti susitarimą dar kartą pakoreguoti, keitimus suderinti su Briuseliu ir vėl rengti balsavimą Parlamente po Naujųjų metų.
Neatmestina, kad žlugus šiam susitarimui Th.May galėtų pasitraukti iš posto arba galėtų įvykti balsavimas dėl nepasitikėjimo premjere.
Tuomet jos postą užimtų kitas politikas, kuris bandytų spėti parengti naują susitarimą. Neatmetamas ir išankstinių Parlamento rinkimų scenarijus.
Gali įvykti ir taip, kad britai iš ES 2019 metų kovo 29-ąją išstos be jokio susitarimo.
Tai sukeltų didelę sumaištį tolesniuose Bendrijos ir Londono santykiuose.
Per naktį britai nutrauktų ryšius su artimiausia prekybos partnere, o finansų rinkoje gali kilti chaosas.