„Nord Stream 2“ – tai užmaskuoto karo su Europa forma. Mes žinome, ką reiškia būti priklausomiems nuo Rusijos energetikos ir politikos srityse. Iš savo patirties žinome, kaip tai pavojinga. Todėl dabar šį projektą laikome Rusijos geopolitiniu ginklu“, – sekmadienį vokiečių dienraščiui „Die Welt“ sakė V. Hroismanas.
Premjeras pažymėjo, kad pasiūlė partneriams Europoje drauge valdyti Ukrainos dujų transportavimo sistemą.
„Mes pasiūlėme partneriams Vakaruose drauge valdyti mūsų dujų transportavimo sistemą. Jos pajėgumas yra 140 mlrd. kub. metrų. Mūsų dujų saugyklose galima saugoti atsargų (laikotarpiui) iki 1 000 dienų. Tai didelis potencialas“, – sakė V. Hroismanas.
Tuo tarpu galima Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politinė įpėdinė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė mananti, kad atsisakyti „Nord Stream 2“ būtų pernelyg radikalus žingsnis.
Interviu televizijai ARD kanclerės partijos generalinė sekretorė sakė, kad raginimai atsisakyti šio dujotiekio tiesimo yra per griežti ir kad būtų „pernelyg radikalu“ atsisakyti politinės paramos projektui.
Vis dėlto ji pridūrė, kad Berlynas gali svarstyti klausimą dėl dujų kiekio, planuojamo gauti naujuoju dujotiekiu, sumažinimo.
A. Kramp-Karrenbauer priminė, kad Rusija Vokietijai dujas tiekė net Šaltojo karo metais.
Anksčiau ši politikė dėl incidento Kerčės sąsiauryje siūlė uždrausti Rusijos laivams, plaukiantiems iš Azovo jūros, įplaukti į Vakarų šalių uostus.
Interviu ARD ji, turėdama omenyje šį incidentą, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinius laivus, pažymėjo: „Turime pripažinti, kad buvome nepakankamai griežti, antraip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nebūtų žengęs tokio žingsnio.“
