Straipsnyje rašoma, kad jeigu susitarimas bus pasiektas, naują kalėjimą ruošiamasi statyti „už Vilniaus ribų“.
Anot straipsnio autorių, derybos jau yra toli pažengusios ir šiuo metu kalbamasi dėl to, ką Danija duos Lietuvai už nusikaltėlių perkėlimą į mūsų šalį.
Apie derybas dėl kalėjimo statymo prabilę šaltiniai nenorėjo atskleisti savo tapatybės, kad nepakenktų derybų eigai.
Skelbiama, kad kalėjimą norima pastatyti jau iki 2019-ųjų pabaigos, pati Danija padėtų finansuoti kalėjimo statybą, o derybose dėl kalinių perkėlimo dalyvauja ir daugiau šalių.
Naujame kalėjime būtų kalinami ir lietuviai, ir užsienio šalių, kurios yra susitarusios su Lietuva, piliečiai. Tiesa, lietuviai ir užsieniečiai bus kalinami atskiruose blokuose.
Teisingumo ministerija – informuota
Vidaus reiklaų ministerija informavo, kad oficialios informacijos apie tokius danų planus neturi, bet Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad informacijos apie minėtą publikaciją ministerija yra sulaukusi iš Lietuvos ambasados Danijoje.
A.Kutrevičius patikino, kad šiuo metu jokios oficialios derybos su Danija dėl kalėjimo Lietuvoje statybų nevyksta.
Anksčiau skelbta, kad kai kuriuose Danijos kalėjimuose užsieniečių skaičius sudaro net 40 proc. nuteistųjų, o didžioji jų dalis – emigrantai iš Rytų Europos, tad neturėtų stebinti ir tai, kad kai kuriose įkalinimo įstaigose instrukcijos ir nuorodos pateikiamos ir lietuvių kalba.
E. Jankevičius: „Nieko nesvarstome“
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kalbėdamas apie Danijos spaudoje pasirodžiusią publikaciją priminė, kad Danijoje vyksta rinkimai.
„2017 metais dvi Danijos delegacijos lankėsi Lietuvoje: viena – iš parlamento narių, kita – iš Danijos Karalystės ministerijos atstovų. Danijos parlamentarai susitiko su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir bandė išsiaiškinti galimybes perkelti į Lietuvą nedidelį skaičių kalinių. Lietuvos parlamentarai šią idėją įvertino skeptiškai. Teisingumo ministerijos atstovai, anuomet dar joje nedirbau, nepriėmė jokio sprendimo ir nutarė toliau tęsti konsultacijas ir pokalbius“, – aiškino ministras. E.Jankevičius apie galimybę perkelti dalį nuteistųjų yra kalbėjęs su danų atstovais Insbruke, tačiau jokios oficialios derybos nebuvos pradėtos, o ir pati tema plėtojama tik danų iniciatyva.
„Juos informavau, kad naujo kalėjimo statybų Lietuvoje klausimas vertinamas skeptiškai ir vargu ar tokį pasiūlymą įmanoma įgyvendinti, danai pasakė, kad pateiks kitą pasiūlymą. Pavyzdžiui, norvegai nuomoja patalpas Olandijoje. Nesame iš danų gavę jokio pasiūlymo, tad nieko nesvarstome“, – patikino ministras.
Politikai idėją remia
Partijos „Venstre“ atstovas teisiniais klausimais Prebenas Bangas Henriksenas skelbia, kad kalėjimo užsienyje sukūrimas nusikaltėliams iš kitų šalių siųstų signalą, kad jie gali būti įkalinti kitose šalyse.
Populistinės Danijos liaudies partijos atstovas Martinas Kenriksenas tvirtino, kad jie remtų tokią idėją. Ši partija ilgai svajojo apie kalėjimą Rytų Europoje.
Rugsėjo mėnesį vykusiame šios partijos suvažiavime partijos atstovas Peteris Kofodas Poulsenas pristatė planą, kuriuo žmonės būtų atgrasomi nuo nusikaltimų darymo Danijoje.
„Nėra paslaptis, kad mes norime, jog Danija nusipirktų ar išsinuomotų kalėjimą Rytų Europoje, kur standartai yra žymiai žemesni nei čia“, – kalbėjo P.K.Poulsenas.
Danai lankėsi Lietuvoje
Danijos radijas išsiaiškino, kad grupė danų parlamentarų šių metų rugsėjo mėnesį buvo atvykę į Lietuvą ir Rumuniją apžiūrėti kalėjimų šiose šalyse.
Radijui nepavyko gauti komentarų iš Danijos teisingumo ministro ar kalėjimų tarnybos direktoriaus. Lietuvos ambasada Danijoje taip pat neatsakė į Danijos radijo žurnalistų užduotus klausimus.
Idėja nenauja
Idėja, kad Danijoje nusikaltimus padarę lietuviai bausmę galėtų atlikti tėvynėje, nėra nauja. Prieš kelerius metus Danijos kalėjimų asociacijos atstovai siūlė kalinius iš Rytų Europos kalinti pigesniuose kalėjimuose.
Kalėjimų asociacijos vadovas Kimas Osterbye teigė, kad bausmę atlikusius užsieniečius reikėtų, jei įmanoma, deportuoti. Kitu atveju reikėtų jiems skirti pinigų integracijai į Danijos visuomenę.
Anot jo, kadangi sulaikytieji niekada nebuvo Danijos visuomenės dalimi, skirti papildomai pinigų integracijai atrodo netikslinga, tad siūlyta kalinius iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių kalinti pigesniuose kalėjimuose.
Šią mintį palaikė ir šalies politikai. Jie pritaria, kad užsieniečiams kaliniams netinka tos pačios integracijos programos, kurios taikomos įkalintiems danams, tad geriau susitelkti ties tuo, kad bausmę atlikę užsieniečiai būtų sėkmingai parsiųsti į savas šalis ir integruotųsi ten. 2013-aisiais Danijoje buvo kilusi vieša diskusija, kad Danijoje nusikaltimus padarę užsieniečiai būtų išsiųsti kalėti į savo gimtąsias šalis, ypač Lenkiją, Rumuniją ir Lietuvą.
