„Tai didelė netektis visam žmogaus teisių judėjimui Rusijoje“, – sakė tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas.
L. Aleksejeva mirė vienoje iš Maskvos ligoninių.
L. Aleksejeva septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje protestavo prieš politinių kalinių persekiojimą, buvo viena iš Maskvos Helsinkio grupės įkūrėjų.
Sovietų valdžia 1977 metais privertė ją išvykti iš šalies, ji emigravo į Jungtines Valstijas.
Į Rusiją L. Aleksejeva grįžo 1993 metais, ir tęsė kovą už žmogaus teises, kritikuodama Rusijos valdžios vykdomus pažeidimus bei demokratinių institucijų silpninimą.
Ji neabejojo, kad Rusija vieną dieną priims vakarietišką demokratiją, tačiau nesitikėjo, kad tai įvyks greitai.
„Neišgyvensiu tiek, kad pamatyčiau, kai Rusija taps teisine demokratine valstybe“, – sakė ji viename interviu AP naujienų agentūrai.
Susiję straipsniai
Buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas, pernai sutikęs L. Aleksejevą, sakė sulaukęs jos prašymų nepykti ant rusų dėl komunistų nusikaltimų.
„Praėjusių metų liepą Liudmila Michailovna per mane kreipėsi į visus lietuvius: „Prašau, nepykite ant rusų, nes ne paprasti žmonės, o Stalino ir komunistų režimas tiek žalos Jums padarė“. Labai šiltu žodžiu apie bendraminčius ir kovotojus už žmogaus laisves – Tomą Venclovą ir Viktorą Petkų kalbėjo“, – feisbuke šeštadienį rašė V. Ušackas.
Ji turėjo du sūnus, penkis anūkus ir tris proaūnukius.