S. Rotemas, turėjęs Kaziko slapyvardį, buvo vienas iš pirmojo Europos mieste surengto sukilimo prieš nacius, kurių pajėgos atrodė nenugalimos, dalyvių. Nors mėnesį trukęs sukilimas buvo pasmerktas žlugti, jis simbolizavo atsisakymą paklusti naciams ir įkvėpė kitas pasipriešinimo kampanijas.
S. Rotemas mirė šeštadienį po ilgos ligos. Jam pavyko likti gyvam per mėnesį trukusį sukilimą 1943-aisiais, kai kartu su dešimtimis bendražygių suorganizavo pabėgimą iš geto kanalizacijos tuneliais. Lenkijos kanalizacijos darbuotojai padėjo išeiti jiems į paviršių.
„Tai yra ypatingos asmenybės netektis, nes Kazikas buvo tikras kovotojas – tikrąja šio žodžio prasme, – sakė Jeruzalės Holokausto memorialo „Yad Vashem“ pirmininkas Avneris Shalevas. – Dabar mes visi turime iššūkį ir toliau suteikti prasmę atminimui nebeturėdami tokių pavyzdžių kaip Kazikas.“
S. Rotemas gimė 1924 metais Varšuvoje, kai žydų bendruomenė sudarė trečdalį šio miesto gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sužeistas per vokiečių bombardavimą, kurio metu sugriuvo jo šeimos namas ir žuvo jo brolis bei dar penki artimi giminaičiai.
Varšuvos geto sukilimas prasidėjo 1943 metų balandžio 19 dieną, kai maždaug 750 jaunų žydų kovotojų, ginkluotų tik pistoletais ir Molotovo kokteiliais, puolė daugiau kaip trigubai didesnes vokiečių pajėgas. Savo testamentuose jie rašė žinantys, kad yra pasmerkti, bet nori mirti savo pasirinktu laiku ir savo pasirinktoje vietoje.
Kovotojai išsilaikė beveik mėnesį – ilgiau nei kai kurios šalys, į kurias įsiveržė vokiečiai.
Naciai sugriovė getą ir nužudė daugumą kovotojų, tik kelioms dešimtims pavyko kanalizacijos kanalais ištrūkti iš geto į miesto „arijų“ dalį.
Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuota nacių Vokietijos ir neteko maždaug 6 mln. savo piliečių, tarp jų – 3 mln. žydų.
