Tačiau jie iškart susidūrė su tuo, kas veikiausiai taps įprastu dalyku naujo susiskaldžiusio valdymo laikotarpiu Vašingtone: įstatymų leidybos aklaviete.
Per istorinį pirmąjį naujos sudėties 116-ojo Kongreso posėdį N. Pelosi antrą kartą per savo įspūdingą politinę karjerą buvo išrinkta Atstovų Rūmų pirmininke. Iš karto po to įstatymų leidėjai ėmėsi abiejų partijų prioritetinio uždavinio – užbaigti jau 13-ą dieną besitęsiantį dalinį vyriausybės uždarymą.
Atstovų Rūmai priėmė du teisės aktus, leisiančius vyriausybės agentūroms, kurių finansavimas baigėsi, atnaujinti darbą. Tačiau įstatymų leidėjai neskyrė pinigų sienos JAV pasienyje su Meksika statyboms, kaip reikalauja prezidentas Donaldas Trumpas.
Beveik neabejotina, kad šios priemonės nebus patvirtintos respublikonų kontroliuojamame Senate, kurio vadovybė pažadėjo, kad jos nebus pateiktos balsavimui, nes joms nepritaria prezidentas.
D. Trumpas reikalauja, kad Kongresas skirtų 5,6 mlrd. dolerių didžiulės tvoros JAV ir Meksikos pasienyje statyboms. Pastatyti šią sieną jis ne kartą žadėjo savo 2016 metų rinkimų kampanijos metu.
Atstovų Rūmų patvirtintuose teisės aktų projektuose finansavimas sienos statyboms nėra numatytas.
„Nestatome sienos“, – pareiškė N. Pelosi žurnalistams prieš balsavimą, per kurį įstatymų leidėjai patvirtino minėtas priemones.
„Siena tarp valstybių yra amoralus dalykas. Tai atgyvenęs požiūris, tai neekonomiška“, – sakė ji ir pridūrė, kad geriau išleisti tuos pinigus pasienio saugumo technologijoms, tokioms kaip bepiločiai orlaiviai ir kameros, taip pat įdarbinti daugiau pasieniečių.
Respublikonų lyderiai suskubo pasmerkti balsavimą ir sakė, jog tai tėra beprasmis politinės reklamos triukas, nepadėsiantis užtikrinti reikiamo finansavimo sienų saugumui stiprinti. Anot jų, demokratai nesidera sąžiningai.
„Prezidentas aiškiai pasakė, jog esame čia tam, kad sudarytume susitarimą“, – ketvirtadienį vėlai vakare televizijai „Fox News“ sakė viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas). – Be sienos susitarimo nebus.“
Kongreso demokratų vadovybė pranešė, kad penktadienį 11 val. 30 min. (16 val. 30 min. Lietuvos laiku) vyks į Baltuosius rūmus pamėginti rasti išeities iš susidariusios aklavietės. Tačiau įstatymų leidėjai įspėjo, kad dalinis vyriausybė uždarymas dar gali tęsti kelias dienas ar net savaites.
Naujoji demokratų dauguma Atstovų Rūmuose atspindi dramatišką galių pokytį Kapitolijuje, įvykusį likus mažiau nei dvejiems metams iki prezidento rinkimų, kuriuose D. Trumpas sieks perrinkimo antrai kadencijai. Demokratai žada per likusį laiką griežtai kontroliuoti audringą D. Trumpo prezidentavimą.
Keli įstatymų leidėjai audringais bei ilgais plojimais pasveikino N. Pelosi, kai ši perėmė Atstovų Rūmų pirmininko plaktuką. Šiai įtakingai demokratei iš Kalifornijos, prieš kiek daugiau nei dešimtmetį tapusiai pirmąja moterimi, išrinkta Kongreso žemųjų rūmų pirmininke, tai įspūdingas sugrįžimas į valdžios olimpą.
Savo įžanginėje kalboje N. Pelosi pažadėjo, kad naujasis Kongresas bus „dvipartinis ir vienijantis“, tačiau visgi pripažino, kad dėl aštrių nesutarimų dirbti nebus lengva.
„Nepuoselėjame iliuzijų, kad mūsų darbas bus lengvas, kad mes visi, esantys šioje salėje, visada sutarsime“, – kalbėjo ji.
„Tačiau lai kiekvienas iš mūsų pažada, kad kai mūsų nuomonės išsiskirs, gerbsime vieni kitus ir tiesą“, – pridūrė naujoji Atstovų Rūmų pirmininkė, netiesiogiai įgeldama prezidentui, pasižyminčiam agresyviu stiliumi ir turinčiam polinkį iškraipyti faktus.
Pernai lapkritį per šalį nusiritusi „mėlynoji banga“ išstūmė iš Atstovų Rūmų dešimtis respublikonų. Visgi D. Trumpo partijai pavyko šiek tiek padidinti savo daugumą Senate: dabar ji čia turi 57 vietas, demokratai – 43. Toks jėgų santykis reiškia politinė aklavietė Vašingtone turėtų dar pagilėti.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas sakė, jog demokratai turi „rimtai pažiūrėti į sienos saugumą, kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl vyriausybės finansavimo, kuris galėtų būti patvirtintas Atstovų Rūmų, surinkti 60 balsų čia, Senate, ir būti pasirašytas prezidento“.
