„Tikiuosi, kad mums pavyks“, – per televiziją „1+1“ pareiškė ministras, atsakydamas į klausimą dėl jūrininkų paleidimo iki 2019 metų rinkimų perspektyvos.
P. Klimkinas pažymėjo, kad Ukraina dirba dėl jų paleidimo, ir pridūrė: „Bandome padėti dėl paprastų žmogiškų dalykų.“
Lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus ir 24 jų įgulų narius, kai šie laivai pamėgino iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu. Du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“, taip pat vilkikas „Jany Kapu“ plaukė iš Odesos į Mariupolio uostą. Sulaikyti laivai buvo nuplukdyti į Kerčę.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) tvirtino, kad ukrainiečių karo laivai į Rusijos teritorinius vandenis įplaukė nurodžius Kijevui, ir pavadino incidentą provokacija. Be to, Rusija teigė, kad Kijevas nepranešė jai apie Ukrainos karinių laivų plaukiojimo Kerčės sąsiauriu tvarką.
Ukraina Rusijos veiksmus per minimą incidentą vadina neteisėtais ir sako, kad Rusija pažeidė Jungtinių Tautų konvenciją dėl jūrų teisės, taip pat – Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu.
24 įgulų narius Simferopolio ir Kerčės teismai leido sulaikyti iki sausio 25 dienos. Jiems Rusijoje pareikšti kaltinimai dėl „neteisėto valstybės sienos kritimo, įvykdyto iš anksto susitarusių grupės asmenų arba organizuotos grupuotės, panaudojant jėgą arba grasinant ją panaudoti“.
Už šiuos pažeidimus jūreiviams, kurie lapkričio pabaigoje buvo pervežti į Maskvą, gresia įkalinimas iki šešerių metų.
Sulaikytus jūreivius Kijevas laiko karo belaisviais, kurių negalima teisti. Tačiau Rusijos pareigūnai sako, kad ukrainiečiai negali būti laikomi karo belaisviais, „nes tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos nėra karinio konflikto ar karo“, tad sulaikytiesiems pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
Po incidento Kerčės sąsiauryje dalyje Ukrainos buvo įvesta karo padėtis, kuri buvo atšaukta prieš Naujuosius metus.
