Įstatymo projektas numato tikybos pamokų finansavimo nutraukimą. Jame taip pat įrašyta nuostata, kad kunigai negali būti apdrausti valstybės lėšomis, rašo TVN24.
„Pastarieji metai rodo, kad Lenkijoje Bažnyčia ir valstybė turi būti atskirtos. Jų santykis turi būti sureguliuotas. Jeigu norime būti demokratine valstybe, šalimi, kurioje žmonės turi lygias teises ir galimybes, kai kuriuos santykius reikia pertvarkyti“, – tikino „Lenkijos iniciatyvos“ įkūrėja, visuomenininkė ir politikė Barbara Nowacka.
Tiesa, ji pabrėžė, kad jos organizacija pirmiausia siūlo plačią diskusiją, kaip turėtų atrodyti valstybės ir Bažnyčios santykis.
„Ši diskusija leis kitam parlamentui imtis veiksmų, kurie užtikrintų „sveiką“ santykį tarp valstybės ir Bažnyčios“, – teigė politikė. B.Nowackai nepriimtina tai, kad iki šiol Bažnyčia neretai kišdavosi į įstatymo priėmimo procesus, darė įtaką politikams, nurodydavo jiems, kokius sprendimus priimti.
Išgirdę apie naujovę, bažnyčios atstovai pareiškė, kad tikybos mokymo vieta yra mokykloje ir už tai turi mokėti valstybė.
„Tikybos išmetimas iš mokyklų – tai grįžimas į komunizmą“, – pareiškė kunigas Pawelas Rytelas-Andrianikas.
Pirmasis etapas
„Lenkijos iniciatyvai“ priklausantis Adamas Ostaszewskis, kuris yra įstatymo projekto bendraautorius, paaiškino, kad tikybos pamokos mokykloje neturėtų būti privalomos, o tik pasirenkamos, jei to pageidauja šeimos. Be to, jos taip pat neturėtų būti finansuojamos iš biudžeto, joms lėšas turi skirti religinė bendruomenė.
Be to, visuomeninė organizacija siekia, kad kunigai patys mokėtų už savo sveikatos ir socialinį draudimą. Ji taip pat siekia Bažnyčios fondo likvidavimo ir pasisako už visų bendrų Bažnyčios ir valdžios komisijų panaikinimą.
A.Ostaszewskis skaičiuoja, kad nefinansuodama tikybos pamokų, Lenkija kasmet sutaupytų nuo 1-2 mldr. zlotų (232,5-465 mln. eurų), o nutraukusi dvasininkų draudimo finansavimą – apie 500 mln. zlotų (116 mln. eurų).
B.Nowacka įsitikinusi, jei valstybė turi veikti teisingai, nėra jokios priežasties finansiškai remti tik vieną religinę bendruomenę.
„Daryti tai neįpareigoja jokie įstatymai, tai tik mūsų sprendimas“, – sakė „Lenkijos iniciatyva“ lyderė.
Renka parašus
Šiuo metu visuomeninė organizacija renka parašus, kad galėtų pateikti įstatymo projektą parlamentui. Ji tikino, kad parašai turėtų būti surinkti iki vasario 20 d. B.Nowacka aiškino, jei parlamento Peticijų komisija nepriims jų iniciatyvos, jie pradės visuomeninį projektą.
B.Nowacka pakvietė visas politines partijas ir visuomenines organizacijas bendradarbiauti. Ji pabrėžė, kad jos iniciatyvą remia ir Demokratijos gynimo komitetas.
„Raginu visus paremti projektą. Kai jis pateks į parlamento komisiją, parama bus labai reikalinga“, – sakė politikė.
Vienas „Lenkijos iniciatyvos“ narių Dariuszas Jonskis aiškino, kad per pastaruosius kelerius metus Lenkija Bažnyčiai skyrė milijardus ir atėjo laikas tam padėti tašką. Pasak jo, jų siūlomas įstatymo projektas yra tai, ko tikisi visuomenė.
Demokratijos gynimo komiteto narė Magdalena Filiks tikino remianti „Lenkijos iniciatyvos“ projektą, nes mano, jog jis yra labai svarbus.
„Jis pradeda labai svarbią diskusiją Lenkijoje, kurios labai truko. Tai yra problema, kuri nebuvo sprendžiama daugybę metų“, – kalbėjo M.Filiks.
„Lenkijos iniciatyva“ praeityje prisidėjo prie moterų protestų prieš abortų draudimą organizavimo. 2016 m. įkurta organizacija praėjusiais metai nusprendė dalyvauti savivaldybės rinkimuose kartu su Piliečių koalicija, kurią sudarė partijos „Šiuolaikinė“ ir „Piliečių platfoma“.
