87 metų D. Ellsbergas buvo pagerbtas už „jo gilų humanizmą ir išskirtinę moralinę drąsą“, sakoma komisijos pranešime.
Beveik prieš pusę amžiaus D. Ellsbergas nutekino tūkstančius dokumentų, atskleidusių, kad vėlesnės JAV administracijos visuomenei melavo apie Vietnamo karą.
„Jis gerai suvokė, kad rizikuoja ilgam patekti į kalėjimą ir susigadinti karjerą“, – nurodė komisijos nariai.
„Nepaisant šių pasekmių, jo (priimto) sprendimo pasekmė – nušalinta melavusi vyriausybė, trumpesnis neteisėtas karas ir išgelbėta neapsakoma daugybė gyvybių“, – sakoma pranešime.
Apie D. Ellsbergo darbus pasakojam keliuose Holivudo filmuose. Paskutiniai iš jų – 2003 metų juosta „Pentagono popieriai“ (The Pentagon Papers) ir 2017 metų filmas „Valstybės paslaptis“ (The Post), kur pagrindinį herojų atitinkamai suvaidino Jamesas Spaderis ir Matthew Rhysas.
Olofo Palmės premiją, kurios piniginės dalies vertė yra 75 tūkst. JAV dolerių (65 tūkst. eurų), kasmet skiria Švedijos darbininkų judėjimas.
Taip pagerbiamas Švedijos socialdemokratų premjero Olofo Palmės, 1986 metais Stokholme nužudyto žymaus tarptautinio žmogaus teisių gynėjo, atminimas. Jis pats energingai priešinosi JAV įsikišimui į Vietnamo karą.
Nuo 1987 metų ši premija skiriama viso pasaulio žmogaus teisių gynėjams. Anksčiau ja buvo apdovanoti pernykštis Nobelio taikos premijos laureatas Kongo medikas Denisas Mukwege (Denisas Mukvegė), buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas.
Premijos teikimo ceremonija vyks sausio 30 dieną Stokholme.
2006 metais D. Ellsbergui buvo skirta kita Švedijos teisių gynėjų premija „Už teisingą gyvenimo būdą“ (Right Livelihood Award) . Aktyviai kovos už branduolinių ginklų mažinimą kampanijoje dalyvaujantis D. Ellsbergas neseniai parašė didelę knygą apie branduolinę grėsmę „The Doomsday Machine: Confessions of a Nuclear War Planner“.
Praėjusiais metais jis darė spaudimą Kongrese, pasakodamas jo nariams apie beatodairiškų karinių planų keliamus pavojus ir vis didėjančius branduolinius arsenalus, gyvenant padidintos kovinės parengties sąlygomis.
Viename interviu naujienų agentūrai AFP jis sakė, jog tikisi užsitikrinti paramą studijai apie branduolinį karą „branduolinės žiemos“ sąlygomis ir jo pasekmes. Branduoline žiema vadinamos hipotetinės pasaulio klimato sąlygos, sukeltos didelio masto branduolinio karo, dėl kurio dūmų ir pelenų sluoksnis nebeleistų saulės spinduliams patekti į Žemę. Tokiomis sąlygomis visi, kas nemirė nuo sprogimo ar radiacijos, būtų pasmerkti mirti iš bado.
