Rusijos ambasadorius Lietuvoje: stiprėjant NATO pajėgoms, Rusija privalo imtis veiksmų

Ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė interviu su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje A.Udalcovas neslepia, kad Rusija spartina ginklavimąsi.<br> Lrytas.lt montažas
Rusijos ambasadorius Lietuvoje A.Udalcovas neslepia, kad Rusija spartina ginklavimąsi.<br> Lrytas.lt montažas
A.Udalcovas dėl prastų Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių kaltina Vilnių.<br> Rusijos ambasados Lietuvoje nuotr.
A.Udalcovas dėl prastų Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių kaltina Vilnių.<br> Rusijos ambasados Lietuvoje nuotr.
A.Udalcovas dėl prastų Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių kaltina Vilnių.<br>ELTA nuotr.
A.Udalcovas dėl prastų Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių kaltina Vilnių.<br>ELTA nuotr.
Atvykęs įteikti skiriamųjų raštų prezidentei A.Udalcovas suprato, kad ši kadencija nebus nuobodi.<br>R.Dačkaus nuotr.
Atvykęs įteikti skiriamųjų raštų prezidentei A.Udalcovas suprato, kad ši kadencija nebus nuobodi.<br>R.Dačkaus nuotr.
Rusija Europos pašonėje stiprina savo ginkluotę.<br> Sputnik/Scanpix nuotr.
Rusija Europos pašonėje stiprina savo ginkluotę.<br> Sputnik/Scanpix nuotr.
Rusija Europos pašonėje stiprina savo ginkluotę.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Rusija Europos pašonėje stiprina savo ginkluotę.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 7, 2019, 5:11 PM, atnaujinta Feb 12, 2019, 3:52 PM

Nuo 2013 metų Vilniuje dirbantis diplomatas pasakojo apie „aklavietėje įstrigusius“ abiejų šalių santykius, kaip Lietuva „baudžia“ Rusiją ir kišasi į vidinius Maskvos reikalus. Šiuo pokalbiu oficialioje „Facebook“ paskyroje pasidalijo ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

„Jau keletą metų mūsų dvišaliai ir politiniai ryšiai Vilniaus iniciatyva yra tiesiog įšalę“,– paklaustas apie Lietuvos ir Rusijos santykius, pareiškė ambasadorius. Anot jo, Lietuvos ministerijos ir departamentai visiškai atsisako bendrauti su analogiškomis institucijomis.

Energetinės nepriklausomybės siekį jis pavadino Rusijos „baudimu“ už Vilniui nepriimtiną politiką.

„Ir vis tiek Lietuva negali „išsiskirti“ su savo rytine kaimyne“,– įvertino A.Udalcovas.

Dėl blogų santykių kaltina Lietuvą

Paklaustas, ar, jo nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiai yra aklavietėje ir ką reikėtų daryti, kad juos išjudintų, ambasadorius atsakė: „Kad išjudintume dvišalius santykius iš mirties taško, būtina, kad abi šalys judėtų ta pačia kryptimi. Deja, turime konstatuoti: Lietuvos pusė tokio noro neturi. Negana to, oficialusis Vilnius su stebėtinu užsispyrimu siekia tęsti dabartines ir įvesti naujas sankcijas rusijai, negalvodamas ne tik apie jų teisingumą ir teisėtumą, bet ir apie pasekmes jų pačių šaliai.“

„Lietuvos valdžia įžūliai, kitaip ir nepasakysi, kišasi į Rusijos vidaus reikalus, nuolat savo teritorijoje rengia vadinamosios nesisteminės opozicijos atstovų susitikimus, priglaudžia „politinius emigrantus“ ir dar moko juos metodų, kaip pakeisti Rusijos Federacijos politinę sistemą“,– piktinosi A.Udalcovas.

„Prisidengiant „Rusijos grėsmės“ mitu šalyje stiprinama militarizacija, papildomi NATO daliniai kviečiami įsirengti nuolatines bazes, prašoma naujų vakarietiškų ginklų ir t.t. Svarbu, kad Baltijos šalių gyventojai aiškiai suprastų: tokia karinė politika, tiesą sakant, pirmiausia kelia grėsmę jų pačių saugumui“, – nuomonę apie stiprinamą Lietuvos ir kitų Balstijos šalių gynybą išsakė Rusijos pasiuntinys.

A.Udalcovas buvo paklaustas, ar ateityje yra planuojami aukščiausio lygio Rusijos ir Lietuvos politikų susitikimai. Ambasadorius tvirtino, kad nesunku Lietuvoje rasti partnerių, tačiau šiuo metu nėra pozityvios darbotvarkės. Jo teigimu, dabar bendravimas yra beprasmis dėl Lietuvos politikų požiūrio į Rusiją.

„Mes nenorime bendravimo vardan bendravimo, mums rūpi bendravimas, kuris duotų praktinių rezultatų“, – kalbėjo A.Udalcovas. Jis tvirtino, kad dabar Vilnius yra pernelyg dezinformuotas apie realią situaciją Rusijoje ir Kremliaus vykdomas politikas. „Tai nėra keista, čia žmonėms yra pateikiama šališka informacija apie Rusiją“, – pareiškė ambasadorius.

Pasisakė ir apie NATO veiksmus regione

A.Udalcovas tvirtino, kad Baltijos šalys ne vien aktyviai kalba apie būtinybę regione dislokuoti daugiau NATO pajėgų, bet ir to siekia visomis priemonėmis. Ambasadorius teigė, kad Aljanso karių skaičius regione nuo Šaltojo karo laikų yra paaugęs kelis kartus ir dabar pasiekė „precendento neturintį lygį“. „Lietuva aktyviai ragina savo partnerius Vakaruose savo pajėgas čia dislokuoti nuolatos“, – teigė A.Udalcovas.

Ambasadorius išreiškė kritiką, kad NATO oro misijos pradžios metu Zokniuose buvo 4 naikintuvai, o dabar jų jau 14. Tiesa, nevisi yra dislokuoti Lietuvoje, dalis jų misiją vykdo iš Estijos ir Lenkijos karinių oro uostų. A.Udalcovas taip pat sukritikavo Lietuvos veiksmus atnaujinant Kazlų rūdos aerodromą, kuris yra 60 kilometrų nuo sienos su Rusija.

Jo teigimu, aerodromas bus naudojamas kaip Aljanso treniruočių bazė, kur bus treniruojamasi numušti taikinius ore. „Dėl šios priežasties Rusija privalo imtis veiksmų“, – pareiškė A.Udalcovas.

Jo teigimu, dėl šios priežasties suaktyvėjo Rusijos veikla Kaliningrado srityje. Taip Kremlius siekia išsaugoti savo teritorinį vientisumą. „Mes norime problemas išspręsti politiškai ir diplomatiškai, tačiau NATO su mumis nebebendrauja“, – tvirtino ambasadorius.

A.Udalcovas kritiškai pasisakė ir apie diplomatų išsiuntinėjimą. „Rusijos šnipų ieškojimas yra vienas pagrindinių Lietuvos valdžios prioritetų. Artėjant rinkimams prasideda nauja to banga, kurios tikslas akivaizdus – įbauginti žmones ir ištrinti bet kokius draugiškus jausmus Rusijai“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Lietuvoje.

Ambasadoriaus teigimu, jokie akivaizdūs įrodymai išsiunčiant grėsmę keliančius žmones nebūna pateikiami. A.Udalcovas tvirtina, kad „ypatingas simpatijas Rusijai turi“ Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

R.Šimašius priešinasi „Maskvos namų“ atidarymui ir dėl to kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų įvertinta ar tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

A.Udalcovas tvirtina, kad teigiamo Lietuvos institucijų atsakymo neteko ilgai laukti.

Gynė Astravo atominę elektrinę

Žurnalistas ambasadoriaus paklausė, ar Rusija ką nors daro, kad įtikintų Lietuvą pakeisti savo poziciją dėl Astravo AE veiklos.

A.Udalcovas tvirtino, kad pagrindinis Astravo AE energijos naudotojas yra Baltarusija, o ši elektrinė jau atitinka visus aukščiausius standartus ir metų gale pradės veikti. Jis tvirtino, kad neturi vilčių pakeisti Lietuvos požiūrį, nes Vilniui Astravo AE yra nepriimtina iš principo.

„Prieš atvykdamas į Lietuvą dalyvavau ne vienose derybose dėl Baltijos AE statybos Kaliningrade. Ši atominė elektrinė taip pat yra „pavojingai arti“ Lietuvos. Prisimenu, kad lietuviams davėme 2 tūkst. puslapių įvairių dokumentų patikinančių, kad statybos ir veikla yra saugi“, – teigė A.Udalcovas.

Ambasadorius prisiminė, kad Lietuvos turėti planai AE pastatyti Visagine taip pat lygiai galėjo kelti grėsmę Baltarusijai, nes būtų įrengta netoli pasienio.

Rusijos raketos – grėsmė Europai?

Paklaustas, ar Lietuva nerimauja dėl INF sutarties nutraukimo ir ar tai kelia grėsmę Lietuvos saugumui, A.Udalcovas atsakė, kad Lietuvos politikų nuomonės šiuo klausimu esą skirtingos.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, anot jo, mano, kad branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties sustabdymas neturi didelės reikšmės Lietuvai ir yra svarbesnis Vakarų Europos sostinėms, kurias, tokios rusų raketos galėtų pasiekti. Lietuvai tiesioginio pavojaus tai esą nekelia.

„Bet prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina NATO nesivelti į naujas ginklavimosi varžybas, kalba, kad ir kitos branduolinius ginklus turinčios valstybės turėtų būti įtrauktos į tokį susitarimą“,– teigė A.Udalcovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.