12 katalonų, organizavusių nepavykusį Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos, pareikšti kaltinimai antivyriausybine veikla ir maišto organizavimu, už ką jiems gresia ilgi dešimtmečiai už grotų.
Trys kaltinamieji šiuo metu yra paleisti už užstatą, o likę devyni vasario 1 dieną iš Katalonijos regiono kalėjimų perkelti į Madridą, kur ir vyks teismo procesas.
Tuo tarpu atsiskyrimo lyderis Carlesas Puigdemont’as nuo Ispanijos teisingumo pabėgo į Belgiją.
Buvęs Katalonijos vyriausybės prezidentas įsitikinęs, kad tai bus keršto, o ne teisingumo triumfas – jo bendražygiai bus nuteisti ir taip sukurtas precedentas.
Antradienį šiuo klausimu Ispanijos ambasadoje Lietuvoje buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu ambasadorius Jose Maria Roblesas Fraga tikino priešingai. Jis pabrėžė, kad Ispanija yra demokratinė valstybė, kurioje ginamos žmogaus teises, o teismai yra nepriklausomi.
„Šis teismo procesas skirtas nustatyta tiesai, nes būtent tiesa atsidūrė pavojuje – per Katalonijos atsiskyrimo įvykius buvo daug netiesos, daug melagingų naujienų, ir teismas turės išsiaiškinti kas tiesa, o kas ne“,– sakė ambasadorius.
Nors Katalonijos nepriklausomybės šaukliams pateikti labai rimti kaltinimai, jis sakė negalintis prognozuoti bylos baigties:
Šiandien prasidedantis 12-os kaltinamųjų teismo procesas laikomas pagrindiniu ir bus transliuojamas gyvai.
Tačiau kaltinimai pateikti iš viso 25 asmenims. 7 iš jų, įskaitant C.Puigdemont’ą, nuo Ispanijos teisingumo slepiasi užsienyje.
Dalis buvusių Katalonijos lyderių nors ir nenuteisti, bet jau kone pusantrų metų yra įkalinti dėl kaltinimų rimtumo ir pavojaus, kad jie taip pat gali pasprukti į užsienį.
„Manau, kad šiam sprendimui turėjo įtakos, kad dalis kaltinamųjų pabėgo ir pasislėpė užsienyje, bet esu tikras, kad teisėjai išnagrinėjo visas aplinkybes ir priims teisingą sprendimą. Šiai bylai paskirti aukščiausio rango Ispanijos teisininkai, geriausi iš geriausių.
Teismai yra nepriklausomi ir byla negali būti politizuojama, bet politikai taip pat neturi viršenybės prieš įstatymą ir privalo atsakyti už savo veiksmus“,– aiškino J.M.Roblesas Fraga.
Jis priminė, kad „91 proc. katalonų pasisakė už dabar galiojančią Ispanijos konstituciją“, o bandymas paskelbti Katalonijos nepriklausomybę sukėlė didžiausią konstitucinę krizę Ispanijoje per pastaruosius dešimtmečius.
Pagal Ispanijos įstatymus asmuo negali būti teisiamas už akių – jis turi stoti prieš teismą ir turėti galimybę apsiginti. Taip pat net ir sunkiausiems nusikaltimams taikomas maksimalus 20 metų senaties terminas.
Tačiau kol vyksta aktyvus teisėsaugos tyrimas, senaties terminas nėra skaičiuojamas ir nusikelia vėlesniam laikui.
Tad jeigu rezonansinė byla kada nors nebus sustabdyta, užsienyje besislapstantys katalonų nacionalistai gali niekada nesulaukti dienos, kai Ispanijos teisėsauga nustos juos medžioti.
„Net jei yra senaties terminai, esu tikras, kad tai yra labai vieša byla, kuri nedings iš visuomenės atminties ir prokurorai taip pat ieškos naujų įrodymų, naujų duomenų ir tyrimas bus tęsiamas, ir taip išlaikys šią bylą gyvą“,– sakė J.M.Roblesas Fraga.
Lrytas.lt primena, kad 2017 m. spalio 1-ąją surengtame referendume net 92 proc. katalonų pasisakė už regiono nepriklausomybę, o spalio 27-ąją Katalonijos parlamentas paskelbė regiono nepriklausomybės deklaraciją.
Tačiau Ispanijos vyriausybė balsavimą paskelbė prieštaraujančiu konstitucijai, o regiono nepriklausomybės deklaraciją – neteisėta ir negaliojančia.
