Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš svarbios Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, kurią 1987 metais pasirašė M. Gorbačiovas ir tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedelsiant pasekė D. Trumpo pavyzdžiu, nurodė vyriausybei pradėti kurti naujas raketų sistemas ir uždraudė savo ministrams imtis iniciatyvos šiam INF susitarimui išsaugoti.
Pasak M. Gorbačiovo, sutartis įpareigoja iš jos pasitraukiančią šalį pranešti tarptautinei bendruomenei apie „išskirtines aplinkybes“, privertusias pasitraukti.
Liberalios pakraipos dienraštyje „Vedomosti“ paskelbtame straipsnyje M. Gorbačiovas klausia, ar JAV, daugiausiai lėšų karinėms išlaidoms išleidžianti pasaulio valstybė, „pasiaiškino tarptautinei bendruomenei“ ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.
„Ne, tai nebuvo padaryta, – tęsė M. Gorbačiovas savo skiltyje. Pasak jo, Vašingtonas verčiau nusprendė apkaltinti Rusiją pažeidinėjant minėtą sutartį.
87 metų politiko teigimu, Vašingtonas klaidino pasaulį taip pat pareiškęs, kad privalo atsisakyti sutarties, nes jos nesusaistyta Kinija ir kitos šalys kaupia raketų atsargas.
„Tai irgi neįtikina“, – rašė M. Gorbačiovas pridurdamas, kad Rusija ir JAV tebekontroliuoja 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų.
„Už JAV sprendimo trauktis iš sutarties slypi ne tos priežastys, kurias nurodo JAV lyderiai, o visai kas kita“, – rašė jis.
Pasak M. Gorbačiovo, tai – „Jungtinių Valstijų troškimas išsilaisvinti nuo bet kokių suvaržymų ginklų srityje (ir) užsitikrinti absoliutų karinį pranašumą“.
„Turbūt noras primesti savo valią pasauliui – o kas dar?“ – klausė jis.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis taip pat pasišaipė iš D. Trumpo pareiškimo, esą jis norėtų sukviesti „visus į didelį gražų kambarį ir sukurti naują sutartį“.
„Kokią sutartį? Dėl ginkluotės didinimo?“ – stebėjosi jis.
Vis tik M. Gorbačiovas sutiko su sutarties kritikais, kad nuo 1987 metų pasaulyje daug kas pasikeitė. Tačiau jis nelaiko to pakankamai gera priežastimi griauti egzistuojantį ginklų kontrolės režimą.
Pasak jo, įvykę pasikeitimai „ragina ne atsisakyti sutarčių, sukūrusių pagrindą tarptautiniam saugumui po Šaltojo karo, o toliau siekti galutinio tikslo – ginkluotės likvidavimo“.
