Kirkenese – komunos sostinėje – oras visuomet buvo švarus, o sniegas baltut baltutėlis. Todėl tokie perspėjimai sukėlė gyventojams nerimą. Tiesa, jie nebuvo nustebę, rašo „Novaja gazeta“.
Mieste nėra jokios pramonės, tačiau jis jau kelis dešimtmečius kenčia nuo sieros dioksido. Visa tai dėl to, kad už 36 kilometrų nuo Kirkeneso yra Rusijos Nikelio miestelis, už 45 kilometrų – Zapoliarno miestas. Juose yra dukterinės „Nornikelio“ metalurgijos įmonės.
Nors esant tam tikroms oro sąlygoms įmonėms liepta sumažinti savo gamybą arba beveik ją pristabdyti, baudos už reikalavimų nevykdymą yra pakankamai mažos. Įmonių vadovams gresia baudos iki 666 eurų, o pačioms įmonėms – iki 3,3 tūkst. eurų.
Tačiau iš esmės pagrindiniam Murmansko mokesčių mokėtojui tokios baudos – nedidelis praradimas.
Skirtingai nei Kirkeneso gyventojai, Nikelio žmonės jokių perspėjimų negauna. Jie seniai susitaikė su savo likimu.
Tačiau Kirkenese priprasti prie oro taršos atsisako. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje čia netgi buvo įkurtas judėjimas „Sustabdykime sovietų mirties debesis“. Tačiau Norvegijos valdžia negalėjo nieko padaryti, o vėjai apylinkėse tokie, kad visas į orą išmestas medžiagas jie atnešdavo būtent į Kirkenesą.
Sovietų Sąjunga žlugo, o dūmai iš Nikelio fabrikų ir toliau keliauja į Norvegiją. Tiesa, sieros dioksido į atmosferą išmetamą dešimtis kartų mažiau nei Sovietų Sąjungos laikais, tačiau ir šiandien Nikelis jos išmeta į orą tris kartus daugiau nei visos Norvegijos įmonės kartu paėmus.
„Didžiausia Norvegijos ekologijos problema – Nikelis ir Zapoliarnas“, – tikino Soir Varangerio komunos meras Rune Rafaelsenas.
Tačiau praėjus aštuoneriems metams, „Nornikelis“ pareiškė neketinantis vykdyti susitarimo sąlygų ir pinigus grąžino.
R.Rafaelsenas ironizuoja, kad Rusijos „dėka“ jie galėjo išbandyti savo perspėjimų dėl ekstremalios padėties sistemą.
„Mano tėvas gyvena slėnyje ir jis pranešimą gavo. Tomis dienomis mes užfiksavome itin didelę sieros dioksido koncentraciją – iki 900 miligramų kubiniame metre, nors normali jo koncentracija neturi viršyti 0,5 miligramo kubiniame metre. Vėjo nebuvo, buvo jaučiamas atitinkamas kvapas. Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, mes patarėme neiti į lauką“, – pasakojo R. Rafaelsenas.
Tačiau Rusija į Norvegijos nerimą sureagavo jai būdingu stiliumi. Netrukus po to, kai norvegai sulaukė nerimą keliančių pranešimų, Rusijos „Rospotrebnadzor“ išplatino pranešimą, kuriame išreiškė pasipiktinimą. Tiesa, ne oro tarša, o Norvegijos reakcija.
„Rospotrebnadzor“ pareiškė, kad Nikelio įmonės neviršija taršos normų. Iš paskos sekė ir Murmansko vietos valdžia, pasakiusi, kad „Nornikelis“ yra kompanija „vykdanti efektyvią gamtos apsaugos politiką“.
Tačiau norvegai pasiduoti neketina ir bandys su „Nornikeliu“ kovoti kitaip. R.Rafaelsenas atkreipė dėmesį į neseniai pasirašytą sandorį tarp „Nornikelio“ ir kompanijos BASF, kuri Suomijoje gamina baterijas Norvegijoje populiariems elektromobiliams.
R.Rafaelsenas ragina norvegus boikotuoti BASF gaminius, kol „Nornikelis“ nenustos nuodyti Soir Varangerio komunos gyventojų. Be to, jis ruošiasi kreiptis ir į Norvegijos aplinkos apsaugos ministeriją.
