Pirmąkart prieš parlamentarus su „Brexit“ susitarimu Th.May stojo sausio 16-ąją. Tada premjerė patyrė triuškinamą pralaimėjimą. 432 parlamentarai balsavo prieš išsiderėtą sutartį ir tik 202 palaikė Th.May planą.
Įstatymų leidėjai premjerę privertė grįžti prie derybų su Europos Sąjungos lyderiais stalo Briuselyje ir skyrybų sutartyje išsiderėti jų norimus pokyčius.
Daugeliui parlamentarų nerimą kėlė klausimas dėl apsidraudžiamosios priemonės Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio santykiuose.
Pagal „Brexit“ sutartį, tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neiškiltų fizinė siena ir nebūtų stabdomas prekių ir paslaugų judėjimas. Apsidraudžiamasis mechanizmas numato, kad jei po pereinamojo laikotarpio nebūtų pasiekta prekybos susitarimo, Šiaurės Airija liktų bendrojoje ES rinkoje, o Jungtinė Karalystė liktų muitų sąjungoje su Bendrija.
Euroskeptikai konservatyvių pažiūrų Parlamento nariai ir Šiaurės Airijos demokratinė junionistų partija tvirtino, kad tai britus su ES prekybos taisyklėmis susaistų neribotam laikui arba sukurtų sieną tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės.
Kovo 12-ąją britų premjerė grįžo į Parlamentą dar vienam balsavimui dėl „Brexit“ sutarties. Šį kartą tikėdamasi pasiekti pergalę. Tačiau lūžtančiu balsu debatus atlaikiusios premjerės laukė dar viena nesėkmė.
Premjerės „planas B“ buvo atmestas 242 balsai prieš 391. Šiandien, kovo 13-ąją, Bendruomenių Rūmai balsuos ar Jungtinė Karalystė turi palikti ES be sutarties. Šis pasiūlymas greičiausiai bus atmestas, nes jį palaiko tik maža grupelė kieto „Brexit“ siekiančių politikų.
Tokiu atveju jau rytoj bus organizuojamas dar vienas balsavimas, kurio metu britų parlamentarai spręs ar pratęsti 50-ojo ES sutarties straipsnio, kuris reglamentuoja šalies pasitraukimą iš Bendrijos, galiojimo laiką.
Derybose – proveržis
Vėlų kovo 11-osios vakarą Th.May pranešė, kad po beveik du mėnesius trukusių papildomų derybų pavyko pasiekti teisiškai įpareigojančius pokyčius skyrybų su ES sutartyje.
Premjerė tvirtino, kad pakeitimai leis išvengti laikinos apsidraudžiamosios priemonės tapimo nuolatine.
„Dabar laikas susivienyti, palaikyti šį patobulintą susitarimą ir suteikti britams „Brexit“, už kurį jie balsavo“, – teigė Th.May.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris teigė, kad šis susitarimas pabrėžia apsidraudžiamosios priemonės laikinumą ir papildo skyrybų sutartį be būtinumo ją dar kartą persvarstyti visiems ES šalies lyderiams.
„Jeigu tai yra tiesa, vadinasi, tolesnėse derybose tampame lygiaverčiais žaidėjais“, – kalbėjo buvęs Konservatorių partijos lyderis Iainas Duncanas Smithas.
Tačiau derybose įvykęs proveržis neįtikino Leiboristų partijos pirmininko Jeremy Corbyno.
„Susitarimas su EK neapima nieko, ką Parlamente prižadėjo Th.May“, – teigė atmesti susitarimą raginęs opozicijos lyderis.
Negailėjo skaudžių žodžių
Pasaulio spauda greitai sureagavo į šį antrąjį premjerės Th.May pralaimėjimą Bendruomenių Rūmuose.
Dauguma leidinių atkreipė dėmesį, kad iki „Brexit“ liko vos 16 dienų, o Jungtinė Karalystė, kaip prieš daugiau nei du metus pradėjus „Brexit“ procesą, taip ir dabar, nežino ką daryti.
„Daily Mirror“ rašo, kad tai eilinį kartą šalyje sukėlė milžinišką chaosą. „Financial Times“ rašo, kad premjerė Th.May prarado situacijos kontrolę ir dabar dėl „Brexit“ ateities dvejais balsavimais spręs parlamentarai.
„The Daily Mail“ kritikos strėlės skriejo į susitarimą atmetusius parlamentarus. Bendruomenių Rūmus jie vadino „Kvailių rūmais“.
„Jie žadėjo suteikti mums tokį „Brexit“ už kurį balsavome ir turėjo tai savo kišenėje, tačiau mūsų parlamentarai nusprendė Jungtinę Karalystę vėl panardinti į chaosą“, – rašė „The Daily Mail“ korespondentai.
Spaudoje taip pat kalbama, kad šiandien įtakingiausieji Konservatorių partijos nariai pasiūlys premjerei atsistatydinti iki savaitės pabaigos. Tai reikštų, kad greitu metu Jungtinėje Karalystėje gali įvykti nauji rinkimai.
Britai gavo įspėjimą
Pirmadienio vakarą EK pirmininkas J.C.Junckeris tvirtino, kad Jungtinės Karalystės parlamentarai rizikuoja viskuo, jeigu atmes šį susitarimą.
„Politikoje kartais gauni antrąją galimybę ir yra itin svarbu, kaip ją gavęs pasielgi. Trečiosios galimybės nebebus: arba bus priimtas šis susitarimas, arba „Brexit“ gali neįvykti visiškai“, – pareiškė EK vadovas.
Aplinkosaugos sekretorius Michaelas Gove’as, reaguodamas į šiuos J.C.Junckerio žodžius, teigė, kad, nepriėmus šio susitarimo, „Brexit“ Jungtinei Karalystei gali baigtis labai nemaloniai.
Kiti ministrų kabineto nariai taip pat tvirtino, kad pasiekti susitarimai sustiprina britų pozicijas ir juos būtina palaikyti. Tačiau buvęs generalinis prokuroras Dominicas Grieve’as teigė, kad premjerės pasiekti pokyčiai apsidraudžiamosios priemonės veikimo nepakeis.
„Tai vis tiek neleis Jungtinei Karalystei pačiai pasirinkti apsidraudžiamosios priemonės galiojimo pabaigos“, – teigė D.Grieve’as.
Generalinio prokuroro pareigas einantis Geoffrey Coxas taip pat paskelbė, kad, nepaisant pasiektų pokyčių, apsidraudžiamoji priemonė išlieka faktiškai nepakitusi.
Atmetus laukia nežinia
Tik parlamentarams patvirtinus Th.May pasiektą „Brexit“ susitarimą būtų išlikus tikimybė, kad Jungtinė Karalystė iš Bendrijos pasitrauks tada, kaip buvo planuota, – kovo 29-ąją.
Atmetus susitarimą Bendruomenių Rūmų laukia dar mažiausiai du balsavimai.
Kovo 13-ąją parlamentarai balsuotų, ar palaiko išstojimą iš ES be jokio susitarimo. Jeigu šį pasiūlymą palaikytų dauguma parlamentarų, Jungtinė Karalystė po dviejų savaičių iš Bendrijos pasitrauktų be sutarties.
Priešingu atveju dar kitą dieną būtų organizuojamas balsavimas dėl 50-ojo ES sutarties straipsnio, kuris reglamentuoja šalies pasitraukimą iš Bendrijos, galiojimo pratęsimo. Atmetus ir šį pasiūlymą britams vis dėlto tektų išstoti be sutarties.
Pratęsus 50-ojo straipsnio veikimo laiką „Brexit“ saga tęstųsi ir toliau, o ES ir britų aukščiausiųjų pareigūnų vėl lauktų ilgos varginančios derybų naktys.
Po referendumo, kurio metu Jungtinės Karalystės piliečiai nusprendė trauktis iš ES, praėjo jau beveik 1000 dienų, o šalis tebeskendi nežinioje. Galimi išlieka visi „Brexit“ baigties scenarijai.
„Brexit“ atidėjimas?
Kai įstatymų leidėjai sausio mėnesį pirmą kartą atmetė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, Th. May pažadėjo, jog bus padaryta pakeitimų dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop), turinčios užtikrinti, kad po šalies išstojimo siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liks atvira.
Derybose šiuo klausimu persilaužimo pasiekti nepavyko, tačiau balsavimo išvakarėse Th. May nuskubėjo į Strasbūrą susitikti su ES lyderiais. Po susitikimo premjerė paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.
Tačiau po kelių valandų šalies generalinis prokuroras Geoffrey Coxas pareiškė, kad nauji pakeitimai neišsklaidys visų įstatymų leidėjų nuogąstavimų, kad dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės Britanija prieš savo norą gali likti neribotą laiką įstrigusi muitų sąjungoje su ES.
Netrukus grupė „Brexit“ remiančių parlamentarų iš Th. May Konservatorių partijos ir jos sąjungininkės Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) paskelbė nepalaikysiantys Britanijos ir ES „skyrybų“ susitarimo.
Vis dėlto kai kurie euroskeptikai persigalvojo ir ragino kolegas nerizikuoti viskuo.
Tačiau antradienį susitarimas buvo atmestas 149 balsų skirtumu. Premjerės pralaimėjimas nebuvo smarkiai mažesnis nei sausio 15-ąją, kai jos išsiderėtas „Brexit“ planas buvo atmestas 230 balsų persvara.
Jei britų parlamentarai trečiadienį pasisakys prieš išstojimą be sutarties ir ketvirtadienį išreikš norą, kad „Brexit“ būtų atidėtas, tam turės pritarti likusios 27 Bendrijos valstybės.
Jų lyderiai kovo 21–22 dienomis susitiks Briuselyje.
Tačiau bet koks galimas „Brexit“ atidėjimas tikriausiai būtų labai trumpas.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį sakė, kad „Brexit“ procesas turėtų būti užbaigtas iki Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių gegužės pabaigoje.
Parengta pagal „Al Jazeera“, „The Guardian“, BBC informaciją.
