Buvęs Rusijos ekonominės plėtros ministras A.Uliukajevas 63-iojo gimtadienio išvakarėse gavo dovaną.
Maskvos Zamoskvorečės rajono teismas panaikino areštą jo turtui, kurio vertė siekia kelis milijardus rublių.
Jį sudaro 1 mln. dolerių (877,6 tūkst. eurų) ir apie 300 mln. rublių (4 mln. eurų) banko sąskaitose. Per kratas surasta grynųjų pinigų (pinigų suma nenurodyta), brangiųjų metalų ir prabangių rankinių laikrodžių kolekcijos.
Nekilnojamasis eksministro turtas – 10 žemės sklypų Pamaskvyje ir Kryme, iš viso apie 200 hektarų. A.Uliukajevas turi ir prabangių vilų, pasakiškai brangių automobilių.
Nutraukė sumokėjus baudą
Teismo sprendime sakoma, jog areštas panaikinamas dėl to, kad A.Uliukajevas sumokėjo teismo jam paskirtą 130 mln. rub. (1,7 mln. eurų) baudą.
Rusijos spaudos komentaruose buvo rašoma, kad vien teismo bauda sudarė ne mažiau nei 300 metinių ministro darbo užmokesčių.
Apskaičiuota, jog bendra A.Uliukajevo turto, kuriam dabar jau panaikintas areštas, vertė yra tokia didelė, kad galėtų būti įgyta tiktai mažiausiai 5–7 amžius nepriekaištingai atliekant valstybinį darbą.
Būtent valstybinį, nes buvęs Rusijos ekonominės plėtros ministras, remiantis deklaracijomis, nė vienos dienos neužsiėmė verslu.
Atkakliai neigė kaltę
Nuo 2016 m. A.Uliukajevas atlieka 8 metų bausmę už šantažą ir 2 mln. dolerių (1,75 mln. eurų) kyšio priėmimą iš valstybinės kompanijos „Rosneft“ generalinio direktoriaus Igorio Sečino. Savo kaltės buvęs ministras nepripažino.
Sakydamas baigiamąjį žodį teisme A.Uliukajevas pareiškė, jog yra kaltas tik dėl to, kad pernelyg dažnai nusileisdavo, ieškojo lengvų kelių, karjerą ir gerovę kėlė aukščiau už savo principus.
„Sukausi kažin kokiame prasmės neturinčiame biurokratiniame ratelyje, gaudavau dovanų ir pats jas teikdavau. Bandžiau megzti santykius, veidmainiavau“, – teisme aiškino A.Uliukajevas.
Buvę jo kolegos Rusijos vyriausybėje taip pat netiki jo kalte. Tik labai įdomu, kad niekam nekyla klausimas, iš kur atsirado toks įspūdingas valdininko turtas?
A.Uliukajevas – ne vienintelis toks. Neseniai Rusijos žiniasklaida citavo vicepremjerę Tatjaną Golikovą. Už socialinius vyriausybės klausimus atsakinga politikė sakė, kad Sovietų Sąjungoje negalėjo sau leisti gyventi prabangiai.
Net normaliai gyventi esą negalėjo – visada piniginėje švilpavo vėjai.
Dabar mėnesinis vicepremjerės atlyginimas siekia apie 700 tūkst. rublių (9,3 tūkst. eurų).
Tačiau realios pajamos, remiantis pajamų deklaracija, 2–2,5 karto didesnės.
T.Golikovos sutuoktiniui, buvusiam Rusijos pramonės ministrui Viktorui Christenkai, priklauso trys golfo klubai, kurių laukų dydis – 130, 180 ir 450 hektarų. Bendra jų vertė – maždaug 500 mln. dolerių (438,9 mln. eurų).
Dabartinio pirmojo Rusijos vicepremjero ir finansų ministro Antono Siluanovo vidutinis mėnesinis atlyginimas beveik dvigubai didesnis – 1,73 mln. rublių (22,7 tūkst. eurų), bet pagal mokesčių deklaraciją – 95,4 mln. rublių (1,27 mln. eurų) per metus.
Išeis nė kiek nenuskurdęs?
Remiantis pavyzdžiais atrodo, kad Tverės srities kolonijoje bausmę atliekančio A.Uliukajevo atvejis – ne išimtis, o taisyklė.
Kasmet savo deklaracijose ministras nurodydavo skaičius ir niekas neklausė, iš kur jie tokie susidarė.
Prieš dvejus metus ne tik tarptautinės, bet ir Rusijos žiniasklaidos priemonės paviešino informaciją iš vadinamųjų Panamos dokumentų.
Tai – Panamos bendrovės „Mossack Fonseca“, teikusios teisinę pagalbą registruojant įmones lengvatinio apmokestinimo zonose, dokumentai.
Paaiškėjo, kad A.Uliukajevo sūnus Dmitrijus buvo Didžiosios Britanijos Mergelių Salose registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Ronnieville Ltd“ direktorius.
Tuo metu jo tėvas ėjo Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojo pareigas.
Niekas nepaklausė pagrindinio šalies bankininko pavaduotojo, kaip jo 22 metų sūnelis, tuo metu neturėjęs aukštojo mokslo diplomo, užėmė tokią pelningą vietą ir kuo ten užsiima.
Nors buvo žinoma, kad per lengvatinio apmokestinimo zonose įsikūrusias bendroves iš Rusijos išvežami didžiuliai pinigai.
Normalia buvo laikoma ir asmeninė finansinė rusų valdininko veikla šalies viduje. Jis pirko, pardavinėjo ir vėl pirko žemės sklypus perspektyviuose Rusijos regionuose. Negana to, dar užsiėmė žemės ūkiu.
Užtat šalies ekonomika tuo metu sparčiai riedėjo žemyn.
Dabar buvęs ministras vadovauja kalėjimo bibliotekai. Ir, kaip anksčiau, rūpinasi savo turtais – žeme, banko sąskaitomis, žemės ūkiu ir visu kitu.
Ir laukia lygtinio pirmalaikio paleidimo maždaug po pusantrų metų.
Jeigu asmeninis A.Uliukajevo verslas plėtosis taip pat sėkmingai kaip dabar, jis gali išeiti į laisvę jau būdamas nebe rublinis, o dolerinis milijardierius.
