Amžinasis „tautos lyderis“
Kalbos apie galimą jo atsistatydinimą sklandė jau kelis pastaruosius mėnesius. Gandai pasiekė naują lygį, kai pats N.Nazarbajevas oficialiai kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų prezidento atsistatydinimo procesą. Teismas patvirtino, kad prezidentas turi teisę atsistatydinti.
Nors ženklų, kad šalieas vadovas netrukus pasitrauks, buvo daug, daugeliui kazachų jo atsistatydinimo pranešimas vis viena buvo netikėtas.
Net ir atsistatydinęs N.Nazarbayevas išsaugos reikšmingą vaidmenį šalies politikoje, nes jam yra suteiktas konstitucinis „Tautos lyderio“ titulas.
N.Nazarbajevas – vienintelis prezidentas, kurį Kazachstanas turėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį. Daugelis jį laikė „prezidentu iki gyvos galvos“ – tai įprasta praktika autoritarinėse Centrinės Azijos valstybėse.
2007-aisiais parlamentas N.Nazarbayevui kaip pirmajam šalies prezidentui panaikino suvaržymus balotiruotis ribotam skaičiui kadencijų.
Vėliausiai jis buvo perrinktas 2015 metų balandį, surinkęs 97,75 proc. balsų. „Tautos lyderis“ džiaugėsi dideliu populiarumu, tačiau kiek žmonių iš tiesų jį palaikė, įvertinti sunku – laisvi ir nepriklausomi rinkimai nėra Kazachstanui būdingas bruožas.
Visgi gilėjant ekonominei krizei ir šaliai niekaip neatsigaunant po naftos kainų nuosmukio 2014 metais, žmonių nepasitenkinimas pastebimai augo.
Dabartinė kadencija turėjo baigtis 2020 metų balandį, bet iki šiol prezidentas nebuvo užsiminęs, kas galėtų tapti jį pakeisti. Visgi tikėtis, kad šalies laukia kardinalios permainos, sunku – permainų vėjai veikiausiai atpūs parinką įpėdinį, kuris tęs dabartinį politinį kursą.
Vadovas nuo Sovietų Sąjungos laikų
1940 metais gimęs N.Nazarbajevas tapo Kazachstano Komunistų partijos sekretoriumi, dar kai šalis priklausė Sovietų Sąjungai.
Atgavus nepriklausomybę, jis rinkimuose nugalėdavo atrinktus oponentus ir buvo perrenkamas šalies prezidentu vėl ir vėl: 1999, 2005, 2011 ir, galiausiai, 2015 metais.
Užsienio stebėtojai kiekvieniems šiems rinkimams negailėjo aštrios kritikos.
Kazachstanas, savo plotu prilygstantis visai Vakarų Europai, turi didžiulius naudingųjų iškasenų resursus ir neišmatuojamą ekonominį potencialą.
1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, šalį ištiko ekonominis nuosmukis, tačiau investicijos daugiausia į naftos sektorių lėmė spartų ekonomikos augimą ir padėjo palengvinti 90-aisiais atsiradusią ekonominę atskirtį.
