Xi Jinpingas su žmona Peng Liyuan sekmadienį nusileido Nicos oro uoste, kur juos pasitiko Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas. Prieš susitikdamas su E. Macronu Kinijos prezidentas dar nuvyks į kaimyninį Monaką.
Savo šalį pasauline žaidėja siekiantis paversti Kinijos prezidentas į Prancūziją atvyko iš Italijos, kuri šeštadienį su Kinija pasirašė „neprivalomą“ protokolą dėl dalyvavimo prieštaringai vertinamoje Pekino naujojo „Šilko kelio“ iniciatyvoje, turinčioje transporto ir prekybos jungtimis sujungti Aziją su Europa, Afrika ir kitais regionais.
Šis projektas kelia nerimą Vašingtone ir Europos Sąjungoje (ES). Kritikai sako, kad juo Kinijai suteikiama per daug galios, nors Kinijos prezidentas sako, jog tai bus investicijų ir prekybos „dvipusė gatvė“.
Pirmadienį Kinijos ir Prancūzijos lyderiai oficialiai susitiks Paryžiuje. Vizitas įvyks praėjus 55 metams po to, kai tuometinis Prancūzijos prezidentas Charlesas De Gaulle'is užmezgė diplomatinius ryšius su komunistine Azijos valstybe.
Susitikimų metu ketinama pasirašyti susitarimų branduolinės energetikos, aeronautikos ir švarios energijos iniciatyvų srityse bei kelias pelningas sutartis.
Xi Jinpingo vizitas laikomas tam tikru iššūkiu E. Macronui, kuris nori gilinti ES santykius su Kinija, bet kartu ir kovoti su augančia Kinijos pasauline galia. Europa vis įtariau žiūri į Kinijos technologijų milžinę „Huawei“, kuri jau artimiausiu metu gali tapti dominuojančia žaidėja naujos kartos telekomunikacijų tinkluose visame pasaulyje.
„Galime daug ką kartu nuveikti klimato kaitos ir daugiašališkumo srityse, tačiau taip pat turime ginti savo interesus“, – ketvirtadienį Briuselyje sakė E. Macronas.
Jis gyrė ES už tai, kas ši „atsibunda“ ir reaguoja į Kinijos keliamus iššūkius bei šią Azijos valstybę laiko „konkurente“, nepaisant to, jog Kinija yra didžiausia Europos prekybos partnerė.
„Realybė yra ta, kad pasaulis smarkiai pasikeitė. Kinija jau nebe ta šalis, kokia kažkada buvo, ir turime reikalų su labai stambia partnere“, – prieš Xi Jinpingo vizitą sakė vienas E. Macrono padėjėjas.
Antradienį prie E. Macrono ir Xi Jinpingo prisijungs Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, ieškosiantys „sąlyčio taškų“ prieš kitą mėnesį Briuselyje įvyksiantį ES ir Kinijos viršūnių susitikimą.
Dvipusis „Šilko kelias“?
Tikimasi, kad, kalbėdamas apie prieigą prie Kinijos rinkos, E. Macronas kinų lyderį ragins užtikrinti „abipusiškumą“ ir ypatingą dėmesį skirs Pekino reikalavimui užsienio bendrovėms perduoti svarbių technologijų, jeigu jos nori investuoti šalyje.
„Jeigu kalbėsimės apie naująjį „Šilko kelią“, tuomet jis privalo būti toks, kuris eitų abiem kryptimis“, – televizijai BFM penktadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos Europos sąjungininkus spaudžia nenaudoti „Huawei“ technologijos, kuri, jų teigimu, kelia grėsmę saugumui, nes potencialiai leidžia Pekinui šnipinėti. Prancūzija dar neatmetė galimybės naudotis „Huawei“ technologija. O Monakas su kinų milžine jau pasirašė sutartį dėl 5G tinklo paleidimo šalyje jau šiais metais.
Pekinas įtarimus atmeta ir kaltina Vašingtoną mėginant eskaluoti prezidento Donaldo Trumpo prekybinę kovą su Kinija.
„Kinija tikisi, kad Europa pademonstruos didesnį savarankiškumą „Huawei“ klausimu ir tai turės teigiamos įtakos būsimam bendradarbiavimui“, – pareiškė Pekine veikiančio Kinijos komunikacijų universiteto tarptautinių santykių profesorius Xu Tiebingas.
„Realybė yra visai kitokia“
Nepaisant daugybės trinties šaltinių, Prancūzijos tikslas yra Kiniją paversti glaudesne partnere, kol Vašingtonas dėl įgyvendinamos D. Trumpo politikos „Pirmiausia Amerika“ tolsta nuo pasaulinių reikalų.
Pavyzdžiui, E. Macronas gali siekti didesnės Kinijos paramos prancūzų vadovaujamoms G5 Sahelio pajėgoms, kovojančioms su islamo ekstremistais Vakarų Afrikoje.
Kinija jau kurį laiką aktyviai investuoja į savo diplomatines pastangas visoje Afrikoje ir žada šiame žemyne įgyvendinti infrastruktūros projektų, kurie taptų jos „Šilko kelio“ iniciatyvos dalimi.
Patarėjai sako, jog E. Macronas Kinijos prezidentą ragins užtikrinti, kad tokie projektai būtų sąžiningi ir Prancūzijos bendrovės turėtų galimybių juose dalyvauti.
E. Macronas, kaip teigiama, taip pat sieks įtikinti Kinijos lyderį prisidėti prie ambicingo pasaulinio siekio mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, nors analitikai pažymi, jog Kinija vis dar stato dešimtis anglimis kūrenamų elektrinių.
Prancūzijos lyderis taip pat ketina išreikšti savo susirūpinimą dėl Kinijos musulmoniškosios uigurų mažumos atstovų žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant kalbas apie masinius kalinimus Sindziango provincijoje.
„Kinija visiems, kas nori apie tai klausyti, kalba apie daugiašališkumo ir žmonijos bendros ateities apsaugą, tačiau realybė yra visai kitokia“, – sakė Paryžiuje veikiančio Tomo Moro instituto Kinijos ekspertas Emmanuelis Dubois de Prisque.
