Rusijos nacionalistu save vadinančio I.Girkino, dar kitaip žinomo kaip Strelkovas, vardas dažnai skambėjo naujienose apie Rytų Ukrainos konfliktą.
48-erių vyrui buvo pritaikytos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos dėl jo dalyvavimo aneksuojant Krymo pusiasalį ir vadovavimo prorusiškiems separatistams Donecko regione.
Dabar iš visuomenės akiračio dingęs I.Girkinas neslepia nusivylimo susiklosčiusia savo situacija, socialiniame tinkle „VKontakte“ skundėsi finansinėmis problemomis ir teigė nebegerbiantis prezidento Vladimiro Putino.
Jis paskelbė, kad nori parduoti aukso medalį, kurį 2014-aisiais po įvykių Kryme gavo iš Rusijos milijardieriaus Konstantino Malofejevo – žmogaus, kuris buvo vadinamas tarpininku tarp Kremliaus ir Rytų Ukrainoje kovojusių separatistų.
„Niekuomet nejaučiau pagarbos šiam apdovanojimui, nes tai nėra valstybinis medalis, – I.Girkiną citavo portalas „Unian“. – Šis medalis nėra apdovanojimas už kovinę tarnybą. O ant jo yra atvaizdas žmogaus (V.Putino su laurų vainiku profilis. – Red.), kurio niekada negerbiau, išskyrus labai trumpą laikotarpį 2014-aisiais, ir nuoširdžiai nekenčiau nuo 2015-ųjų.“
Nuo tų metų I.Girkinas persimainė – staiga tapo Kremliaus kritiku ir pasitraukė iš visuomenės akiračio.
Beje, šį vasarį jis buvo pastebėtas važiuojantis metro traukiniu Maskvoje.
I.Girkinas dabar susiduria su finansiniais sunkumais ir nutarė parduoti medalį aukcione.
Maskvoje įsikūrusi numizmatikos bendrovė „Monety i medali“, kuri vykdys varžytynes, teigia, kad jos įvyks balandžio 13 dieną viename Rusijos sostinės viešbutyje. Pradinė suma – 1 mln. rublių (apie 13,5 tūkst. eurų).
Aukcioną rengianti bendrovė teigia, kad ant medalio įrašyta: „Krymo suvienijimui su Rusija atminti. 2014 metai.“ Averse – V.Putino profilis, reverse – Krymo žemėlapis.
Teigiama, kad I.Girkinas dirbo Rusijos Federalinėje saugumo tarnyboje (FST) nuo 1996-ųjų iki 2013-ųjų, įskaitant tarnybą Čečėnijoje 1999–2005 metais, kai vyko antrasis Čečėnijos karas.
Įtariama, kad jis vykdė veiklą ir Padniestrės regione praėjusio amžiaus pradžioje.
I.Girkinas pagarsėjo savo vaidmeniu Rytų Ukrainos konflikte.
Buvęs Rusijos saugumo pajėgų karininkas 2014 metų balandį vadovavo Slovjansko atsiėmimui, kuris paskatino karo veiksmų suaktyvėjimą visame regione.
Kijeve I.Girkinas buvo laikomas negailestingu karo nusikaltėliu ir Kremliaus agentu, Maskvos pasiųstu į Ukrainą, kad ten sukeltų sumaištį. O Rusijoje pareigūnas iš pradžių liaupsintas kaip narsuolis karo didvyris, sukilėlių pajėgas vedęs į kovą prieš Kijevą.
Pats karys neneigė Rytų Ukrainoje šaudydavęs žmones už mėginimus plėšikauti parduotuvėse, tačiau tikino, kad šios egzekucijos buvo teisėtos, mat rėmėsi sovietine karo meto teise.
„Aš vienintelis rengdavau teismo posėdžius, o ne tiktai šaudydavau.
Susirinkdavo trys teisėjai, karinis prokuroras ir advokatas. Kartais įtariamieji buvo pripažįstami ir nekaltais“, – sakė I.Girkinas.
Neaišku, ar rusas Ukrainoje veikė koordinuodamas savo veiksmus su Kremliumi.
Parengta pagal „Radio Free Europe“, „Unian“ informaciją.
