K. Kaljulaid, paskelbusi, kad vėliau šį mėnesį ketina vykti vizito į Maskvą ir susitikti su rusų lyderiu, sulaukė kritikos.
„Pats susitikimas yra signalas. Pažiūrėkite, estų diplomatai ir politikai pasaulyje daug kalba apie Rusiją, bet iš tiesų sunku suprasti, kodėl nekalbama su Rusija. Vien žinant, kad turime gana nedaug sąlyčio taškų, verta surengti šį susitikimą“, – kalbėjo prezidentė. Visgi ji pabrėžė, kad svarbu neišduoti savo vertybių.
„Visuomet kalbame apie Ukrainą, kalbame apie Gruziją. Stengiamės suprasti, kokie gali būti sprendimo būdai įgyvendinti Minsko susitarimus, – aiškino K. Kaljulaid. – Aptarsime dvišalius santykius, nes nereikia pamiršti, kad Estija ir Rusija visgi turi dvišalius santykius. Tai – pasienio bendradarbiavimas, kultūrinis bendradarbiavimas. Mūsų laukia būsimas Europos Sąjungos biudžeto periodas, kur, tikiuosi, bus pratęsta bendra Estijos ir Rusijos ES programa. Dvi kaimynės visuomet ras temų pasikalbėti.“
K. Kaljulaid balandžio 18 dieną su darbo vizitu lankysis Maskvoje, kur atidarys renovuotą istorinį estų ambasados pastatą.
Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand anksčiau šią savaitę pareiškė nematanti svarių priežasčių, kodėl šalies prezidentė turėtų vykti vizito į Maskvą.
„Renovuotos ambasados atidarymas – nepakankama priežastis vykti į šalį, į kurią tavęs nekvietė“, – laikraščiui „Ohtuleht“ sakė buvusi estų diplomatijos vadovė.
Jos teigimu, prezidentei „nedera lankytis šalyje, su kuria nepalaikome kaimyniškų santykių ir (nevykdome) nuolatinio užsienio politikos bendradarbiavimo“.
Vėliausias Estijos vadovo vizitas Rusijoje įvyko 2011 metais – tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinime.
Tikisi atnaujinti santykius aukščiausiu lygiu
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid penktadienį pareiškė, kad jos kelionės į Rusiją ir galimo susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu tikslas yra bendravimo su Maskva atnaujinimas aukščiausiu politiniu lygiu.
„Pagrindinis mano vizito tikslas yra bendravimo su Maskva atkūrimas aukščiausiu politiniu lygiu. Jokių kitų slaptų motyvų nėra. Mes daug kalbame apie Rusiją, bet nesikalbame su pačia Rusija. Aukščiausio lygio vizitų neturėjome pastaruosius 10 metų“, – žurnalistams sakė K. Kaljulaid, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusias užuominas, kad tikrieji vizito tikslai esą slepiami nuo visuomenės.
Taip pat prezidentė sakė, kad apie galimą vizitą kalbėjosi su estų ekspertais, užsienio aukščiausio rango politikais, Estijoje akredituotais Europos Sąjungos ir NATO pasiuntiniais.
Ji pažymėjo, kad susitarimas dėl susitikimo buvo pasiektas per trumpą pokalbį su V. Putinu pernai lapkritį Paryžiuje, viršūnių susitikimo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-osioms metinėms paminėti kuluaruose.
„Mes apsikeitėme keliais pasiūlymais. Aš pasakiau: „Atvažiuosiu į jūsų šalį ir mielai susitiksiu su jumis“, – sakė K. Kaljulaid.
Pasak prezidentės, ji perdavė V. Putinui, kad abi šalys yra kaimynės ir turi bendrauti tarpusavyje. Jai susidaręs „įspūdis, kad jis sutiko“ su jos nuomone.
„Neturiu pagrindo manyti, kad diplomatiniai santykiai tarp valstybių kam nors reiškia pergalę arba pralaimėjimą“, – pabrėžė Estijos prezidentė ir pridūrė, kad neketina nieko prašyti iš Rusijos.
Pasak jos, rytinė kaimynė Estiją laiko sau lygia partnere, „todėl nėra jokių priežasčių dėl šio vizito Estijai jausti nepilnavertiškumo kompleksą“.
Prezidentė pažymėjo, kad Maskvoje ketina iškelti ir temas, susijusias su Ukraina ir Gruzija, „bet daug klausimų dar bus derinami kitą savaitę“.
Kaip buvo pranešta, K. Kaljulaid balandžio 18 dieną su darbo vizitu lankysis Maskvoje, kur atidarys renovuotą istorinį estų ambasados pastatą.
Vizito metu laukiama ir jos susitikimo su V. Putinu. Kremlius anksčiau šią savaitę patvirtino, kad tokiam susitikimui ruošiamasi ir Maskvoje.
