16-metė mergina raudonais plaukais tada pasiėmė šautuvą su taikikliu, kuriuos Kalėdoms jai padovanojo tėvas ir pradėjo šaudyti per namų langą. Nuo 9 metų ji gyveno su tėvu, po to kai išsiskyrė jos tėvai.
B.Spencer taikinys buvo kitoje kelio pusėje buvusi pradinė mokykla. Buvo 8 val 30 min ir grupelė vaikų prie vartų laukė, kol mokyklos darbuotojai juos atrakins.
San Diego priemiestyje tada kilo tikras chaosas, po 20 minučių trukusio šaudymo B.Spencer pašovė 8 vaikus ir tris suaugusius asmenis, tarp jų ir policijos pareigūną, kuriam kulka pataikė į kaklą.
Du žmonės žuvo – mokyklos direktorius Burtonas Wraggas, kuris bandė padėti sužeistiems vaikams, ir mokyklos prižiūrėtojas, bandęs išgelbėti direktorių.
Žuvusiųjų skaičius galėjo būti didesnis, jeigu pareigūnas nebūtų šaulės kelyje pastatęs sunkvežimio.
Tai buvo 1979-ųjų sausio vieno pirmadienio rytas. Tuo metu masinės žudynės JAV buvo retas dalykas, tačiau šis išpuolis žymi kraupių atakų mokyklose ir kitose JAV vietose pradžią.
B.Spencer buvo mergina, kuri visa tai pradėjo, rašo „Daily Mail“.
Nekentė pirmadienių
Jai toliau šaudant į sunkvežimį, specialiųjų tarnybų pajėgos apsupo B.Spencer namus, o mokyklą evakavo per galinį išėjimą.
Pareigūnams mergina tvirtino, kad į vaikus šaudė, nes jie yra lengvas taikinys.
Galiausiai policininkams pavyko įtikinti merginą išeiti iš namų, jie jai pasiūlė maisto iš „Burger King“ restorano. Namuose jie pamatė, kad mergina turėjo dar 200 apkabų šovinių.
Operacija truko daugiau nei 6 valandas. Per jas vienas žurnalistas pabandė paskambinti galimai įvykį mačiusiems žmonėms ir netyčia paskambino numeriu, kuriuo atsiliepė pati B.Spencer.
Reporteris merginos paklausė, koks buvo jos motyvas.
„Aš nemėgstu pirmadienių. Tai man praskaidrino dieną“, – jam atsakė B.Spencer.
Pripažino savo kaltę
B.Spencer vardas šiandien yra beveik pamirštas, tačiau tuo metu jos atsakymas žurnalistui įkvėpė dainą, kuri įsitvirtino reitingų viršūnėse.
Dainos „I Dont't Like Mondays“ (liet. „Man nepatinka pirmadieniai“) autorius Bobas Geldofas joje nė karto nepaminėjo B.Spencer, tačiau sąsajas pastebėjo ir pati žudikė.
Ji parašė B.Geldofui laišką, kuriame tvirtino, kad džiaugiasi atlikus išpuolį, nes tai ją padarė žymia.
Teismo metu B.Spencer pripažino savo kaltę dėl 2 žmogžudysčių, o pirmadienių nekentimas išliko vieninteliu šaudymo motyvu.
Jos draugė tvirtino, kad B.Spencer planavo ataką, nes kelios dienos prieš tai jai pasakė, kad pirmadienį padarys tai, dėl ko atsidurs televizijos ekranuose.
Pareigūnams mergina pasakė, kad jai „patiko stebėti susigūžusius ir aimanuojančius vaikus po to, kai jie buvo pašauti“. Ji tvirtino, kad taikėsi į visus mėlyna spalva vilkinčius žmones, nes tai yra jos mėgstamiausia spalva. Taip pat ji šaudė į plunksnų prikimštus paltus, nes norėjo pamatyti kaip jos skraido.
Galėjo įkvėpti ir kitus
Dėl to, kad buvo nepilnametė, jai nebuvo paskirta bausmė iki gyvos galvos. B.Spencer gavo dvi bausmes po 25 metus su galimybe išeiti anksčiau laiko.
Šiandien moteriai 56 metai ir ji vis dar sėdi Kalifornijos moterų kalėjime. Prieš kelias savaites ji minėjo 40 metų sėdėjimo kalėjime jubiliejų.
Ankstesni bandymai išeiti į laisvę nebuvo sėkmingi, tačiau šį kartą jai gali pasisekti. Taip teigia keli teisininkai. Jie tvirtina, kad B.Spencer kalėdama už grotų padarė neįprastą pažangą ir pasikeitė, o jos nusikaltimas su dabartinių šaudynių mastais yra nesulyginamas.
Nuteistoji tuo tarpu tvirtina, kad po kiekvieno išpuolio mokykloje ji jaučia dalį atsakomybės.
„Kas, jeigu šią idėją jie perėmė iš manęs“, – kalbėjo B.Spencer.
Daugelis žmonių mano, kad kiti žudikai veikė įkvėpti jos.
„Ji sužeidė tiek daug žmonių ir pradėjo šią kruviną Amerikos istorijos bangą“, – teigė San Diego regiono prokuroro padėjėjas Richardas Sachsas.
Jis yra vienas iš asmenų prieštaraujančių kalinės paleidimui anksčiau laiko.
Tėvas vedė buvusią kameros draugę
R.Sachsas pažymi, kad kiekvieną kartą teismo metu ji verkia, o tai įrodo, jog ji yra emociškai nestabili.
Ją pažinoję asmenys tvirtina, kad jaunystėje ji vagiliavo ir didelio noro mokytis neturėjo. Nors atrodė nepavojinga, mergina norėjo tapti snaipere ir medžioti paukščius.
Metai iki išpuolio, mokyklos darbuotojai kreipėsi į tėvus manydami, kad mergina gali nusižudyti, tačiau tėvas jiems liepė palikti šeimą ramybėje.
Vėliau mergina apvogė tą pačią prieš namus esančią mokyklą, suniokojo kelias klases ir šaudė į jos langus. 1978-ųjų gruodį psichiatras tvirtino, kad B.Spencer kelia pavojų aplinkiniams, tačiau tėvas vėl liepė nelįsti prie šeimos.
Vietoje to, jis savo dukrai per Kalėdas davė ginklą ir 500 apkabas šovinių.
„Jaučiausi lyg jis norėtų, kad nusižudyčiau“, – kalbėjo B.Spencer.
1993 metais prašydama išleisti į laisvę ji tvirtino, kad dėl visko kaltas yra jos tėvas ir narkotikai.
Pareigūnai jos kraujyje nei narkotikų, nei alkoholio pėdsakų nerado, tačiau ji tvirtino, kad dėl jų šaudymo metu patyrė haliucinacijas.
2001-aisiais B.Spencer apkaltino tėvą fiziškai ir seksualiai ją išnaudojant.
Jis neigė kaltinimus, tačiau ir pats buvo keistas žmogus. Jis vedė merginą, kuri su jo dukra kalėjo vienoje kameroje. Jie apsigyveno tuose pačiuose namuose, iš kurių šaudė B.Spencer. Kameros draugė atrodė tokia panaši į ją, kad kaimynai net galvojo, kad dukra buvo paleista anksčiau laiko. Kartu jie susilaukė dukros.
