Ši avarija papildė Vokietijos vyriausybės orlaivių flotilės persekiojančių techninių incidentų virtinę.
Liuftvafės lėktuve „Global 5000“ keleivių nebuvo, bet įgulos narių būklę tikrina gydytojai, naujienų agentūrai AFP sakė karinių oro pajėgų atstovas.
Orlaivio įgula apie techninius sutrikimus pranešė tuojau po pakilimo, o vėliau pilotams buvo labai sunku nutupdyti jį oro uoste.
„Lėktuvas pakilo iš Šėnefeldo oro uosto vadinamajam funkciniam skrydžiui, kokie reguliariai rengiami po priežiūros darbų. Skrydžio metu įvyko sutrikimas, privertęs orlaivį pasukti atgal, – nurodė liuftvafės atstovas. – Lėktuvas abiem sparnais palietė žemę, tad valdomas nusileidimas nebebuvo įmanomas.“
Kilimo ir tūpimo takas buvo trumpam uždarytas, kol lėktuvas buvo nutemptas. Šis incidentas sutrikdė dešimtis skrydžių.
Po avarijos Šėnefeldo oro uostas 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku informavo, kad pagal tvarkaraštį turėję įvykti skrydžiai stabdomi, o atskrendantys lėktuvai nukreipiami į Berlyno Tėgelio oro uostą, esantį į šiaurės vakarus nuo miesto centro.
Oro uostas buvo vėl atidarytas prieš 12 val. (13 val.), bet Berlyno oro uostų tarnyba per tviterį informavo, jog „dar gali pasitaikyti vėlavimų“.
Šėnefildo oro uostas yra vienas iš dviejų Šaltojo karo laikais pastatytų tokių objektų, aptarnaujančių Vokietijos sostinę. Kitais metais Berlyne planuojama atidaryti naują oro uostą.
Šis incidentas – naujausias iš virtinės vyriausybinių lėktuvų gedimų, įvykusių per kelis pastaruosius mėnesius.
Pernai lapkritį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavėlavo į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Buenos Airėse pradžią, ją iš Berlyno skraidinusiame lėktuve įvykus elektros sistemos gedimui. Orlaivis tąsyk turėjo nusileisti Kelne.
Po šio nutikimo lėktuvui „Airbus A340“, pavadintam „Konrad Adenauer“, buvo atliktas kapitalinis remontas, bet per jo pirmąjį skrydį balandžio 1-ąją leidžiantis Niujorke sprogo viena padanga. Tąsyk lėktuvu skrido užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Galiausiai lėktuvą teko nutempti į stovėjimo aikštelę, o H. Maasas pavėlavo į suplanuotus pirmuosius susitikimus Jungtinėse Tautose.
Kovą užsienio reikalų ministras įstrigo Malyje, kai sugedo jį turėjusio skraidinti lėktuvo „Airbus A319“ važiuoklės hidraulinė sistema.
Panašūs gedimai taip pat yra sutrikdę kitų aukšto rango vokiečių pareigūnų planus.
Sausio gale šalies prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo įstrigęs Etiopijoje, o plėtros ministras Gerdas Muelleris metų pradžioje turėjo atšaukti kelionę į Namibiją.
„Konrad Adenauer“ grąžinus remontuoti finansų ministras Olafas Scholzas neseniai turėjo skristi mažesniu lėktuvu A321. Šis turėjo nusileisti Islandijoje ir papildyti degalų atsargas, kad nuskristų iki Jungtinių Valstijų.
Reaguodama į šiuos incidentus Vokietijos vyriausybė praeitą savaitę paskelbė skirsianti 1,2 mlrd. eurų trims naujiems lėktuvams „Airbus A350“ įsigyti. Planuojama, kad pirmasis jų bus gautas 2020 metais.
