1989-ųjų sausį į Chrizantemų sostą sėdęs Akihito pelnė neutralios ir taikios politinės figūros vardą. Būdamas kronprincu jis aplankė 30, o imperatoriumi – dar 28 valstybes.
„Šiandien tikiu, kad Japonija turi būti dar atviresnė pasauliui. Turime išmintimi užsitikrinti savo vietą pasaulyje, o santykius su kitomis šalimis kurti nuoširdumu ir gera valia“, – švęsdamas trisdešimtmetį soste kalbėjo 85-erių Ahikito.
Istorikai tvirtina, kad šis imperatorius padėjo Japonijai atkurti savo užsienio ryšius. Akihito gimė 1933-iaisiais. Jam buvo vos 11 metų, kai jo tėvas ir tuometinis imperatorius Hirohito per radiją pranešė tautai apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare.
Hirohito buvo leista likti soste, bet imperatorius šalyje tapo simboline figūra.
„Heisei – taika visur“
Tačiau net ir neturėdamas realių galių Akihito padėjo šaliai užsigydyti po karo likusias žaizdas ir bandė modernizuoti senovinę monarchiją.
2011-aisiais po katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje praėjus vos 2 mėnesiams su imperatoriene Michiko aplankė nukentėjusius žmones.
Imperatorius Japonijoje negali komentuoti politikos, tačiau per ilgus metus Akihito ne kartą užsiminė apie savo antinacionalistines nuostatas. Akihito pareikštas pripažinimas, kad Kinijoje japonai padarė daug žalos ir brutaliai valdė Korėjos pusiasalį, nepatiko šalies kraštutiniams dešiniesiems.
„Heisei – taika visur“ – šitaip vadinosi imperatoriaus Akihito valdymo laikotarpis. Iš tikrųjų tai buvo vienintelis laikotarpis be karo šiuolaikinės Japonijos istorijoje. Tiesa, šalis nesiruošia niekur eiti kariauti ir dabar.
Gegužės 1-ąją sulig Naruhito įžengimu į sostą prasideda Reiva – darnaus klestėjimo laikas, kurį šalis pasitiks 10 dienų atostogomis.
59-erių Naruhito savo valdymo metu turės užduotį suderinti savo modernų požiūrį su tradicijomis. Jis nekart yra kritikavęs karališkajai šeimai nustatytą gyvenimo būdą.
Tuo metu japonai su ilgesiu prisimena Akihito valdymo pradžią, kai šalies ekonomika išgyveno pakilimą ir Japonija dominavo pasaulyje technologijų srityje.
Dabar šalis susiduria su lėtėjančia ekonomika, senėjančia populiacija, darbo jėgos trūkumu, o iš technologijų lyderės vietos Japoniją jau išstūmė Kinija ir Pietų Korėja, tad japonams belieka tikėtis, kad su nauju imperatoriumi ateis ir jų ilgai trokštas klestėjimas.
Atliko ritualus
Paskutinę savo valdymo dieną, antradienį, Japonijos imperatorius Akihito baigė virtinę religinių ir šeimos ritualų, susijusių su jo atsistatydinimu.
Pasipuošęs aukšta senovine kepure ir unikaliais drabužiais pagal ankstyvųjų viduramžių rūmų madą, kuriuos dėvėti leidžiama tik monarchui, jis apsilankė trijose šventyklose rūmų komplekso teritorijoje Tokijo centre. Šios šventyklos skirtos vyriausiajai Saulės deivei Amaterasu, mitinei Japonijos monarchų dinastijos pramotei, ankstesniems imperatoriams ir šintoistų panteono dievams.
Jiems imperatorius simboliškai pranešė išeinąs ilsėtis. Po to ten pasimeldė imperatoriaus vyresnysis sūnus princas Naruhito, pakeisiantis imperatorių soste.
Anksčiau 85 metų Akihito atliko 11 tokių ritualų įvairiuose šalies rajonuose, pavyzdžiui, prie mitinio pirmojo Japonijos imperatoriaus Jimmu pilkapio, svarbiausioje deivės Amaterasu šventykloje Isės mieste ir prie savo tėvo imperatoriaus Hirohito, kuris dabar turi pomirtinį vardą Showa, mauzoliejaus.
Antradienį antroje dienos pusėje Tokijo laiku prestižinėje rūmų Pušų salėje įvyks oficiali civilinė ceremonija, kurioje dalyvaus trijų valdžios šakų atstovai – ministrų kabineto nariai, abejų parlamento rūmų vadovai, Aukščiausiojo teismo teisėjai, taip pat savivaldos institucijų vadovai. Per ją premjeras Shinzo Abe perskaitys pareiškimą šalies piliečių vardu. Vėliau paskutinį kartą kaip imperatorius į tautą kreipsis Akihito.
Imperatoriumi jis bus laikomas iki paskutinės balandžio 30-osios akimirkos. Atėjus gegužės 1-ajai, jį soste pakeis vyresnysis sūnus – 59 metų princas Naruhito.
Paveldėjimo krizė
Naujasis imperatorius paveldi šalį, kuri yra kitokia nei tada, kai į sostą įžengė Akihito.
Tuomet Japonijos ekonomika buvo viena dominuojančių pasaulyje ir išgyveno technologijų skatinamą pakilimą, nulėmusį didžiulį žemės kainų šuolį. Būta įspūdingų kainų palyginimų: imperatoriškųjų rūmų teritorija buvo verta daugiau nei visa Kanados teritorija.
Dabar Japonijos populiacija nyksta ir turi tapti pirmąja pasaulyje „itin senyva“ visuomene, kurioje 28 proc. žmonių yra vyresni nei 65 metų.
Pakilimo laikotarpį lydėjo „prarastasis dešimtmetis“, aptemdytas lėto ekonomikos augimo ir defliacijos, nuo kurios Japonija dar nėra visiškai atsigavusi.
Be to, Akihito pasitraukimas vėl pakurstė nuogąstavimus dėl potencialios paveldėjimo krizės. Po Naruhito jaunesniojo brolio Akishino 12-mečio sūnaus Hisahito vyriškos lyties paveldėtojų imperatoriškojoje šeimoje nebėra.
Jei Hisahito ateityje nesusilauks sūnaus, šimtmečius gyvavusi paveldėjimo seka nutrūks, nes nuo 1947 metų galiojantis Imperatoriškųjų rūmų įstatymas neleidžia moterims paveldėti Chrizantemų sosto.
Idėja leisti moterims paveldėti sostą yra populiari Japonijoje, bet jai kategoriškai priešinasi tradicionalistai.
Dėl istorinio imperatoriaus atsistatydinimo daug dirbantys japonai gavo beprecedentes 10 išeiginių dienų – paminėti ir naujo imperatoriaus įžengimą į sostą, ir tradicinę gegužės mėnesio „Auksinę savaitę“.
Savaitgalį prasidėjus šventėms greitieji traukiniai ir lėktuvai buvo sausakimši, užtat neįprastai ištuštėjo sostinės priemiestiniai traukiniai.
Saugumas per ceremonijas yra sustiprintas, narai tikrina griovius aplink rūmus, o policijos šunys – aplinkines gatves ir sodus.
