„Dėkoju karinei vadovybei už drąsą ginant taiką“, – sakė N.Maduro, kai buvo numalšintos riaušės.
Venesuelos prezidentas teigė, kad prieš jį surengtas sukilimas žlugo.
Riaušės Venesuelos sostinėje Karakase buvo vienos kruviniausių šiemet. Sužeista maždaug 100 žmonių. Dalis jų smarkiai nukentėjo nuo guminių kulkų.
Po šių įvykių N.Maduro tvirtino, kad riaušių kaltininkai neišvengs teisingumo.
„Prokurorai pradės baudžiamąjį persekiojimą už sunkius nusikaltimus, padarytus prieš konstituciją, įstatymo viršenybę ir teisę į taiką“, – kalbėjo Venesuelos prezidentas.
Kaltinimus jis žarstė visiems: opozicijos lyderiui prezidentu pasiskelbusiam Juanui Guaido, Amerikai – už neva vykdomą kišimąsi į jo šalies vidaus reikalus, JAV valstybės sekretoriui Mike’ui Pompeo – už tai, kad jis esą žiniasklaidos kanalais skatina neramumus Venesueloje.
Tuo metu J.Guaido laikėsi savo ir ragino karius prisijungti prie jo bei jo šalininkų ir vėl traukti į gatves.
Laikinuoju Venesuelos prezidentu pasiskelbęs 35-erių politikas teigė, kad smurtas Venesueloje pasibaigs tik tuomet, kai N.Maduro pasitrauks iš savo posto.
Pasak J.Guaido, N.Maduro nebekontroliuoja šalies kariuomenės, todėl dabar jam geriausia išeitis yra taikiai užleisti valdžią. Opozicijos lyderiui iš tiesų antradienį kilusiose demonstracijose, virtusiose riaušėmis, pavyko patraukti į savo pusę kai kuriuos karius. Tačiau, regis, kol kas jų nepakako.
Būtent kariuomenė gali nulemti J.Guaido ir N.Maduro konflikto pabaigą. Mat tūkstančiams opozicijos šalininkų užplūdus kelią, esantį šalia La Karlotos oro bazės, kariai juos pasitiko šūviais ir ašarinėmis dujomis.
Nepaisant J.Guaido tvirtinimo, kad N.Maduro prarado kariuomenės paramą, pats Venesuelos prezidentas gyrė „lojalius šalies karius, kurie per kelias valandas numalšino sukilimą“.
Į Venesueloje įsiplieskusį konfliktą sureagavo ir kitos šalys.
Daugiau kaip 50 šalių, tarp kurių yra JAV, Jungtinė Karalystė ir didžioji dalis Lotynų Amerikos valstybių, J.Guaido yra pripažinusios laikinuoju Venesuelos prezidentu. Tad nieko nuostabaus, kad jos pasmerkė N.Maduro veiksmus ir ragino jį trauktis.
M.Pompeo netgi pareiškė, kad N.Maduro jau buvo pasiruošęs bėgti iš šalies, tačiau esą Rusija jį perkalbėjo. Tiesa, pats Venesuelos prezidentas tikino, kad tokie teiginiai yra išgalvoti.
Būtent Rusija kartu su Kinija yra vienos didžiausių N.Maduro rėmėjų. Į kilusias riaušes Maskva sureagavo žaibiškai, apkaltindama dėl visko Venesuelos opoziciją su J.Guaido priešaky.
„Radikali opozicija Venesueloje ir vėl pasirinko konfrontaciją ir jėgos naudojimą. Vietoj taikaus sprendimo, politinio susitarimo buvo pasirinktas konflikto kurstymo kelias, viešosios tvarkos griovimo kurstymas, susidūrimai naudojant ginkluotąsias pajėgas“, – pranešime teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jos pavyzdžiu pasekė ir Turkija bei Kuba.
Tuo metu JAV vadovas Donaldas Trumpas teigė akylai stebintis padėtį Venesueloje ir palaikantis laisvės siekiančius žmones.
Tačiau kada Venesueloje gali įsivyrauti taika, prognozuoti kol kas niekas nesiryžta. Tiek N.Maduro, tiek ir J.Guaido ragina savo šalininkus traukti į gatves ir išreikšti jiems palaikymą.
Parengta pagal BBC, „The Guardian“ informaciją.
