Vyriausybė savo ruožtu įspėja, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo rinkimai gali būti pripažinti neįvykusiais ir šaliai gali tekti rengti naujus visuotinius rinkimus.
Pirmajame prezidento rinkimų ture praėjusį mėnesį valdančiosios Makedonijos socialdemokratų sąjungos (SDSM) kandidatas ir jo varžovė, konservatorių sparno atstovė, surinko beveik po lygiai balsų. Tai atspindi gilų visuomenės susiskaldymą šioje Balkanų valstybėje, ypač dėl jos istorinio pavadinimo pakeitimo.
Šiaurės Makedonijos prezidento pareigos didele dalimi yra reprezentacinės. Tačiau šie rinkimai laikomi referendumu dėl ministro pirmininko Zorano Zajevo centro kairiųjų vyriausybės vadovavimo. Šis kabinetas baigė rengti neseniai įsigaliojusį kontroversišką susitarimą su Atėnais dėl šalies pervardijimo, užbaigusį ne vieną dešimtmetį trukusį kaimynių ginčą.
Valdančiosios SDSM kandidatas 56 metų Stevo Pendarovskis tvirtai palaiko susitarimą su Atėnais ir pateikia save kaip provakarietišką politiką, galintį padėti Z. Zajevui priartinti Šiaurės Makedoniją prie Europos.
Nacionalistų palaikoma jo varžovė Gordana Silianovska-Davkova yra teisės profesorė. Ji pergalės atveju taptų pirmąja į šios šalies prezidento postą išrinkta moterimi. G. Silianovska-Davkova itin kritiškai atsiliepia apie šalies pavadinimo pakeitimą, o savo rinkimų kampanijos metu akcentavo kovą su korupcija ir būtinybę stiprinti teisinę valstybę.
Pergalei iškovoti reikės ne tik surinkti daugiau balsų už savo varžovą, bet ir tikėtis, kad balsuoti ateis pakankamas skaičius rinkėjų. Kad rinkimai šioje 1,8 mln. rinkėjų turinčioje valstybėje būtų pripažinti įvykusiais, balsuotojų aktyvumas turi viršyti 40 procentų.
Rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame ture balandžio 21 dieną dalyvavo 41 proc. balso teisę turinčių šalies gyventojų.
Jei sekmadienį rinkėjų entuziazmas bus dar mažesnis, premjerui Z. Zajevui gali tekti spręsti politinę krizę.
Pasak vyriausybės vadovo, šaliai arba tektų rengti naujus rinkimus, arba priimti konstitucijos pataisas, kurios leistų prezidentą skirti parlamentui.
Jei rinkėjų aktyvumas bus per mažas arba pergalę iškovos G . Silianovska-Davkova, taip pat reikės rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, sakė premjeras.
Vis dėlto Z. Zajevas nepraranda optimizmo ir tikisi, kad balsuoti ateis pakankamai piliečių, kad rinkimai būtų pripažinti įvykusiais.
„Manome, kad piliečiai išrinks prezidentą“, – sakė jis viename interviu šią savaitę.
Rinkėjų nepasitenkinimas
Tikėtina, kad dalis pirmajame ture nebalsavusių rinkėjų sekmadienį ateis pareikšti savo valios, siekdami užkirsti kelią naujai suirutei šioje politinių krizių persekiojamoje šalyje.
„Nebalsavau (pirmajame ture)... tačiau dabar visi šneka, kad bus krizė, jei neišrinksime prezidento, todėl tai padarysiu“, – sakė Skopjės gyventoja 27 metų Dana Damianovska.
Šalies pavadinimo pakeitimas buvo kompromisas, kuriuo siekta užbaigti 27 metus trukusį ginčą su Graikija.
Ginčas įsiplieskė 1991 metais, kai nepriklausoma tapusi buvusi Jugoslavijos respublika paskelbė, jog nori būti vadinama Makedonija. Tai papiktino Atėnus, tvirtinusius, kad toks kaimynės pavadinimas implikuoja teritorines pretenzijas į Graikijos šiaurinę Makedonijos provinciją ir senovės graikų kultūros paveldą.
Mainais į pavadinimo pakeitimą Atėnai pažadėjo Skopjei nebeblokuoti šalies pastangų prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.
Tačiau tai tėra vienas iš virtinės rinkėjams susirūpinimą keliančių klausimų.
Analitikas Petaras Arovskis iš Skopjės sakė, kad rekordiškai mažas rinkėjų aktyvumas praėjusį mėnesį vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture atspindi visuomenės „nepasitenkinimą teisinės valstybės reformomis, kova su korupcija ir prasta ekonomine situacija šalyje“.
Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų neturi darbo, o vidutinė mėnesio alga čia siekia 400 eurų, todėl daug makedonų ryžtasi emigruoti.
Pasaulio banko duomenimis, 2000–2015 metais iš Makedonijos išvyko ketvirtadalis gyventojų.
Pernai šalies BVP paaugo 2,5 proc. – mažiausiai tarp visų Vakarų Balkanų valstybių.
Antrajame rinkimų ture susiremsiantys kandidatai taip pat siekia palenkti į savo pusę etninių albanų rinkėjus, sudarančius 20–25 proc. iš beveik 9 mln. Šiaurės Makedonijos gyventojų. Šiai etninei mažumai atstovavęs kandidatas Blerimas Reka į antrąjį turą neprasimušė.
