Kodėl įvykio nelaimė, kol kas nėra žinoma. Lėktuvo juodosios dėžės rastos pakankamai geros būklės ir jau išsiųstos tyrimams. Svarstomos kelios katastrofos priežastys, rašo „Meduza“.
Praėjus keturioms valandoms po nelaimės, lėktuvo keleivių artimieji dar nieko nežinojo apie jų likimą. Jie nervingai trypčiojo oro uoste, kur jiems buvo teikiama psichologinė pagalba.
Kiti keleiviai oro uoste nervingai trypčiojo dėl to, kad apribojus oro uosto darbą, jiems teko ilgai laukti savo skrydžio. Kiti savo skrydžių laukiantys keleiviai nieko nė nežinojo apie įvykusią nelaimę ir ramiai oro uosto bare gurkšnojo gėrimus ir juokėsi.
Tuo metu žinių laukiantys užsidegusio lėktuvo keleivių artimieji teigė negaunantys jokios informacijos.
„Mes nieko nežinome apie savo artimuosius. Įsivaizduokite, koks tai jausmas. Ieškau sesers, bet man nieko nesako“, – po katastrofos pasakojo rusė, nenorėjusi atskleisti savo vardo.
Kita moteris pasakojo ieškanti vyro ir taip pat neturinti jokių žinių apie jį.
Ivanas, kaip ir kiti keleivių artimieji, nieko nežinojo apie savo 35-erių brolį. Jis tikino apie katastrofą pamatęs per žinias ir staigiai išlėkęs iš darbo.
Jekaterina apie žuvusiųjų skaičių sužino iš žurnalistų. Ji į oro uostą atvyko palaikyti draugės, kurios vyras buvo lėktuve.
„Stebi tai, kaip ilgai jie neatskleidžia žuvusiųjų pavardžių. Vis pusvalandžiui atidedamas jų paskelbimo laikas. Labai kankina nežinomybė, bet išlaikome viltį. Žmonės tikisi, kad jų artimiesiems pavyko išgyventi“, – tvirtino moteris.
Išgyvenusiųjų ir sužeistųjų sąrašai atsirado jau gerokai po vidurnakčio.
Brolio ieškojęs Ivanas išeina iš patalpos, kur lėktuvo keleivių artimiesiems buvo teikiama pagalba. Vyras tyliai ėjo lauko durų link. Tačiau, nepasiekęs jų, apsisuko ir nusprendė žurnalistų paklausti, kur galima išgerti.
Išgėręs oro uoste įsikūrusiame bare, jis pabandė iškviesti taksi. Vyrui teko kiek palaukti, nes kelios taksi kompanijos pareiškė šiuo metu nevykstančios į oro uostą.
Ivanas teigė, kad oro uoste iš viso buvo maždaug penkias valandas ir per tą laiką jokios detalios informacijos apie kurį nors keleivį jis taip ir negavo.
„Visi artimieji spaudžia rankose telefonus. Niekas nieko nežino, todėl nėra prasmės čia būti. Palikome savo kontaktus, mums pasakė, kad su mumis susisieks. Nelinkiu niekam pakliūti į tokią padėtį. Aišku, aš tikiuosi.. Tėvai iki šiol nieko nežino“, – kalbėjo vyras.
