Į krikščionių ortodoksų dominuojamą šalį atskridusį pontifiką pasitiko geltoni reklaminiai skydai ir autobusai su jo besišypsančiu veidu.
Katalikai sudaro tik mažiau nei procentą iš 2,1 mln. Šiaurės Makedonijos gyventojų, tarp kurių yra nemažai musulmonų – etninių albanų.
Kreipdamasis į šalies politinius lyderius Pranciškus gyrė „kultūrų ir etninių bei religinių tapatybių tiglį“ jų žemėje, kuri yra „tiltas tarp Rytų ir Vakarų“.
Šiaurės Makedonijos įvairovė, atspindinti bendruomenių durstinį platesniame Balkanų regione, sudaro „mozaiką, kurioje kiekvienas gabalėlis yra būtinas visumos unikalumui ir grožiui“, pridūrė Pranciškus.
Tarpusavio pagarba yra „labai reikšminga padidėjusiai integracijai su Europos šalimis“, sakė popiežius vyriausybės lyderiams, bandantiems pradėti stojimo į Europos Sąjungą derybas.
„Viliuosi, kad ši integracija plėtosis visam Vakarų Balkanų regionui naudingu būdu, su neišsenkančia pagarba įvairovei“, – pažymėjo Pranciškus.
Visos Vakarų Balkanų šalys bando įstoti į ES ir ši svajonė, jei bus įgyvendinta, sušvelnins sienas tarp jų, nubraižytas per kruviną buvusios Jugoslavijos 10-ojo dešimtmečio karą tarp etninių grupių.
„Nuostabi moteris“
Antradienį įvairių tikėjimų žmonės užpildė pagrindinę Skopjės aikštę, kur Bulgarijoje prasidėjusią trijų dienų kelionę baigiantis popiežius vadovavo mišioms po atviru dangumi.
Tarp tūkstančių susirinkusiųjų taip pat buvo tikinčiųjų iš kaimyninių šalių, tarp jų katalikiškos Kroatijos. Užsieniečiai mojavo savo šalių vėliavomis.
„Man tai istorinis vizitas, ne tik katalikams, bet ir mums, ortodoksams, musulmonams ir visiems kitiems, gyvenantiems Šiaurės Makedonijoje“, – sakė 18-metis Filipas Etmisovskis, kuris atvyko anksti, kad užsiimtų vietą aikštėje.
46 metų katalikas iš šalies pietinio regiono Dragis Bojadziskis taip pat nepraleido kartą gyvenime pasitaikančios progos.
„Mums, čionykščiams katalikų tikintiesiems, tai daug reiškia“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Skopjės vyskupas Kiro Stojanovas padėkojo popiežiui už apsilankymą susitikti su „maža katalikų bendruomene, gyvenančia diasporoje“.
Savo homilijoje popiežius sėmėsi įkvėpimo iš Motinos Teresės, kuri gimė 1910 metais Skopjėje, tuomet priklausiusioje Osmanų imperijai.
Anksčiau Pranciškus palaimino neturtinguosius ir pasimeldė prie garsiajai vienuolei, kuri 2016-aisiais buvo paskelbta šventąja, skirto paminklo.
„Ji tapo pamaldžiu neturtingųjų ir visų tų, kas alksta ir trokšta teisingumo, šauksmu“, – sakė popiežius, susitikęs su katalikų, ortodoksų, musulmonų, žydų ir metodistų lyderiais.
Motina Teresė gimė etninių albanų šeimoje. Nors daugumą savo gyvenimo ji paskyrė patiems neturtingiausiems Kolkatos Indijoje gyventojams, jos palikimas matomas ir jos gimtajame mieste – statulų, memorialų ir jos vardo gatvės pavidalu.
„Jūs teisėtai didžiuojatės šia nuostabia moterimi“, – anksčiau kalbėdamas politiniams lyderiams sakė Pranciškus.
