„Šiuo metu visos šios bylos tiriamos“, – sakė jis antradienį interviu televizijai.
Generalinis prokuroras patvirtino, kad buvo išduota 18 arešto orderių suimti kelis civilius asmenis ir ginkluotųjų pajėgų narius, prisijungusius prie protestuotojų.
Balandžio 30 dieną Venesuelos opozicija socialiniuose tinkluose išplatino oro pajėgų bazėje „La Carlota“ darytą vaizdo įrašą, kuriame opozicijos lyderis Juanas Guaido paskelbė, kad jį palaiko daugybė kariškių.
Netrukus po to šalia oro pajėgų bazės įsiplieskė susirėmimai tarp prezidentą Nicolas Maduro palaikančių karių ir į opozicijos pusę perėjusių kariškių.
Kai pasirodė J. Guaido kalbos vaizdo įrašas, ryšių ir informacijos ministras Jorge Rodriguezas paskelbė, kad Venesuelos valdžia slopina nedidelės grupės kariškių sukilimą.
J. Guaido planavo, kad gegužės 1-ąją prasidės paskutinis operacijos „Laisvė“, kurios tikslas – nušalinti nuo valdžios N. Maduro, etapas. Tačiau bandymas įvykdyti perversmą nepavyko.
Vėliau interviu JAV dienraščiui „The Washington Post“ J. Guaido pripažino, kad ruošiantis kariniam perversmui buvo padaryta klaidų. Anot jo, buvo pervertinta kariuomenės parama opozicijai.
Opozicijos lyderis taip pat sakė, kad yra pasirengęs JAV kariniam įsikišimui ir teiks balsuoti Nacionaliniam Susirinkimui bet kokius Vašingtono siūlymus šiuo klausimu.
Įtampa Venesueloje išaugo sausį, kai Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas J. Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu, teigdamas, jog N. Maduro perrinkimas praeitais metais buvo neteisėtas.
Daugiau kaip 50 šalių, įskaitant JAV, yra pripažinusios 35 metų J. Guaido laikinuoju valstybės vadovu, bet Rusija ir Kinija remia N. Maduro.
