Maskvos Šeremetjevo oro uoste sudegusiame kompanijos „Aeroflot“ lėktuve „Sukhoi Superjet“ pražuvo 41 žmogus.
Rusijos tyrėjai šiuo metu dar aiškinasi visas nelaimės aplinkybes, tačiau labiausiai tikėtina versija – pilotų ir oro uosto darbuotojų klaidos. Aiškinamasi, ar pakankamai greitai buvo sureaguota į įvykusią nelaimę.
Jau paaiškėjo tai, kad viena iš vadinamųjų juodųjų dėžių yra smarkiai pažeista ugnies, tad neaišku, kokią informaciją ji padės gauti.
Kitos juodosios dėžės būklė vertinama kaip patenkinama.
Kol tyrėjai aiškinasi, dėl ko kilo mirtina katastrofa, degančiame lėktuve buvę žmonės dalijosi savo išgyvenimais.
Daugiausia už išsaugotą gyvybę jie dėkojo skrydžio palydovams, kurie iki paskutinės akimirkos nesitraukė iš liepsnojančio orlaivio ir bandė gelbėti žmones.
Tarp skrydžio palydovų buvo ir 22-ejų Maksimas Moisejevas. Jam katastrofos metu gyvam likti nepavyko, nes vaikinas nuskubėjo į lėktuvo galą norėdamas atidaryti ten esantį avarinį išėjimą. Deja, vaikiną pasiglemžė liepsnos.
Kitą dieną po katastrofos Rusijos spauda teigė, kad prieš mirtį jis dar spėjo nusiųsti žinutę savo draugei.
„Myliu tave“, – tik tiek teparašė M.Moisejevas, kuris skrydžio palydovu dirbo vos daugiau nei metus.
Katastrofą išgyvenęs Olegas Molčianovas socialiniuose tinkluose papasakojo daugiau nelaimės detalių.
Vyras, sėdėjęs 12 eilėje prie lango, teigė, kad beveik nė vienas keleivis, sėdėjęs už jo, neliko gyvas.
„Niekada nemaniau, kad lėktuvas dega taip greitai, – tarytum plastikinis puodelis“, – pasakojo O.Molčianovas.
Vyras tvirtino, kad gelbėtojai prie lėktuvo atvyko greitai, tačiau tai mažai kuo padėjo, nes žmonės, įsiplieskus gaisrui, žuvo per kelias akimirkas.
„Pats iš pradžių ėjau stačiomis, o kai supratau, kad prarasiu sąmonę nuo dūmų, atsiguliau, ėmiau šliaužti ir taip išsigelbėjau“, – pasakojo O.Molčianovas.
Tuo metu užsienio ekspertai pažymi, kad įvykusi nelaimė gali suduoti skaudų smūgį Rusijos aviacijai.
„Sukhoi Superjet“ orlaiviai buvo paskutinis Rusijos bandymas atgaivinti ir išlaikyti savo civilinės aviacijos pramonę. Tačiau panašu, kad ambicijos sudužo Šeremetjevo oro uoste su „Sukhoi Superjet 100“.
„Sukhoi Superjet 100“ ir anksčiau nebuvo itin populiarus tarp užsakovų Europoje. Jį anksčiau buvo įsigijusi tik airių oro bendrovė „CityJet“. Tiesa, netrukus kompanija lainerį išnuomojo įmonei „Brussels Airlines“.
Tačiau šių metų pradžioje ir ši kompanija atsisakė naudoti rusišką lainerį. „CityJet“ pasekė „Brussels Airlines“ pavyzdžiu.
Akivaizdu, kad po įvykusios nelaimės įvairios oro bendrovės juo labiau neskubės rinktis rusų kurto orlaivio.
Parengta pagal „Unian“, „Komersant“ , „Echo Moskvy“ inf.
