Beveik 62 mln. filipiniečių užsiregistravo balsuoti rinkimuose, kuriuose 43,5 tūkst. kandidatų varžysis dėl maždaug 18 tūkst. vietų Kongrese ir vietos administracijose.
Svarbiausios yra lenktynės dėl 12 vietų 24 narių Senate, kur R. Duterte nori matyti jo įstatymų leidybos darbotvarkę remiančius sąjungininkus. Darbotvarkė apima mirties bausmės sugrąžinimą, amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, sumažinimą ir šalies 1987 metų konstitucijos pataisas, pirmiausia sudarančias sąlygas pereiti prie federalinės vyriausybės formos. Kai kurie kritikai nuogąstauja, kad pastarasis planas gali būti priedanga kadencijų limitui panaikinti.
Opozicijos kandidatai Senatą laiko paskutiniu įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ir teismo savitarpio priklausomybės principo bastionu, turėdami omenyje tvirtą R. Duterte šalininkų dominavimą žemuosiuose Atstovų Rūmuose. Pernai opozicijos senatoriai ėmėsi veiksmų blokuoti siūlomus įstatymus, kurie, jų nuomone, pakenktų pilietinėms laisvėms.
Rinkimų kampanijos metu buvo narstoma R. Duterte politika ir svarbiausios programos, įskaitant jo vajų prieš narkotikus, nusinešusį daugiau kaip 5,2 tūkst. įtariamųjų – daugiausia neturtingų miestiečių – gyvybes. Vietų Senate siekiantys prezidento sąjungininkai, vadovaujami jo buvusio nacionalinės policijos viršininko Rolando dela Rosos, kuris pirmasis ėmė taikyti griežtas priemones po R. Duterte atėjimo į valdžią 2016 metų viduryje, šią politiką teisino.
Be kruvino vajaus prieš narkotikus, protestai ir kritika taip pat lydėjo grubią R. Duterte retoriką ir tai, ką nacionalistai vadina nuolaidžiavimo Kinijai politika, galinčia pakenkti Filipinų teritorinėms pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje.
Gegužės 3–6 dienomis atlikta nepriklausomos visuomenės nuomonės tyrimo agentūros „Pulse Asia“ apklausa parodė, kad tarp realiausių pretendentų yra 11 iš R. Duterte remiamų kandidatų į senatorius ir keturi kiti kandidatai, įskaitant tik vieną opozicijos atstovą.
Pats R. Duterte išlieka nepaprastai populiarus: apklausos rodo, kad jį remia maždaug 70 proc. šalies gyventojų.
Nors minėta apklausa rodytų prezidentui palankius rinkimų rezultatus, yra tikimybė, kad rezultatai gali būti ir kitokie, nes nemažai rinkėjų dar buvo neapsisprendę, o kai kurie kandidatai pirmavo nedidele persvara.
