Prieš prasidedant Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijai kiekviena EP partija pristatė savo „spitzenkandidaten“.
Tai yra vokiškas terminas, vartojamas nurodant pagrindinį partijos vedlį ateinančiuose rinkimuose.
Šis kandidatas, jeigu jį pasiūlys Europos Vadovų Taryba ir jis užsitikrins valdančiosios EP daugumos koalicijos palaikymą (t.y. iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos gaus bent 376 europarlamentarų balsus), taps naujuoju EK prezidentu.
Per debatus Briuselyje savo idėjas pristatė šeši kandidatai, bet vos pusė jų turi realių šansų EK prezidento poste pakeisti dabartinį prezidentą Jeaną Claude’ą Junckerį.
Susiję straipsniai
Pastarasis praėjusį mėnesį lankėsi Lietuvoje ir, susitikęs su žurnalistais, tvirtino, kad anksčiau Europą buvo bandoma vienyti kovojant su Rusijos grėsme, kuriant energetinį saugumą, bendrą rinką, tačiau dabar būtina konkrečiais pažadais ir darbais politiką priartinti prie žmonių, kad kiekvienas pajustų pokytį. M.Weberis Europai siūlo 10 punktų planą.
Nori užbaigti krizių etapą
„Mes privalome sukurti bendrą kovos su vėžiu planą. 20 proc. europiečių per gyvenimą susiduria su šia liga.
Tik kartu mes turime pakankamai ekonominių ir mokslinių išteklių kovoti su vėžiu“, – teigė M.Weberis.
Tarp kitų planų kandidatas įvardijo greitesnį ES išorės sienos apsaugos pajėgų „Frontex“ skaičiaus padidinimą iki 10 tūkst.
„Pagal dabartinį planą šį skaičių turėtume pasiekti iki 2027 metų. Tai yra 12 metų po didžiausios migracijos krizės pradžios.
Aš pažadu tai įgyvendinti iki 2022 metų“, – sakė EPP vedlys.
M.Weberis tvirtino, jog nori užbaigti kovų su krizėmis etapą, o Europai reikia naujo optimistiško skyriaus.
Tačiau debatų Briuselyje metu M.Weberis atrodė nervingas, vos išlaikė šypseną veide ir, lyginant su vienu pagrindinių oponentų F.Timmermansu, stokojo energijos.
F.Timmermansas per debatus kaltino EPP sistemingai oponuojant klimato kaitą suvaldyti norintiems įstatymams. M.Weberis bandė atsikirsti pabrėždamas būtinybę būsimam EK prezidentui vadovauti globaliai kovai su klimato atšilimu.
„Pradėk nuo Europos, dėl Dievo meilės“, – jam atšovė Europos kairės partijos, kuri vienija kraštutinės kairės ir komunistinių pažiūrų europarlamentarus, kandidatas Nico Cue.
Bendra minimali alga
Klimato kaita nebuvo vienintelis klausimas, kuris kaitino debatų atmosferą.
Europos ekonomika jau yra atsigavusi po 2008 metų finansinės krizės, tačiau nedarbo lygis išlieka aukštas, ypač Pietų Europoje.
F.Timmermansas per debatus siūlė plėsti studentų mainų programos „Erasmus“ veiklą ir šiuos pinigus panaudoti didinant jaunų žmonių kompetenciją.
Socialdemokratų kandidatas taip pat pritarė nuostatai dėl minimalios algos Europoje nustatymo. Šį pasiūlymą palaikė žalieji, kraštutiniai kairieji ir net liberalai.
„Mums reikia minimalios algos, kuri būtų verta keltis kiekvieną rytą“, – teigė N.Cue.
M.Weberis tuo metu tvirtino, kad problemas galima išspręsti kuriant dar stipresnę bendrą rinką ir vykdant bendrą ekonominę, infrastruktūros, tyrimų ir prekybos politiką.
F.Timmermansas, M.Vestager ir žaliųjų kandidatė Ska Keller per debatus sutarė, kad reikia įvesti korporacijų mokestį ir taikyti jį didiesiems technologijų milžinams.
„Kad išgelbėtume ir sustiprintume Europą, mes turime ją iš esmės reformuoti.
Atėjo laikas didžiosioms kompanijoms pagaliau pradėti mokėti mokesčius“, – kalbėjo F.Timmermansas.
Tokiam pasiūlymui įnirtingai prieštaravo Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos kandidatas Janas Zahradilas.
„Aš manau, kad valstybės turi taikyti mokesčius verslams, o ES nėra valstybė“, – teigė politikas.
Šis kandidatas vienintelis buvo už decentralizuotą Europos Sąjungą, kuri palaiko nacionalinių valstybių vykdomą politiką, o ne primeta joms savą.
Ragina ateiti balsuoti
Jei debatus vertintume pagal plojimų skaičių, juos greičiausiai laimėjo F.Timmermansas, M.Vestager ir S.Keller.
Tačiau jei Europos Sąjungos gyventojų nuomonės apklausos neklysta, po EP rinkimų didžiausią frakciją turės EPP ir M.Weberiui bus didžiausia tikimybė tapti EK prezidentu.
Debatų pabaigoje visi 6 juose dalyvavę politikai paragino 427 milijonus balso teisę turinčių ES piliečių per rinkimus ateiti balsuoti, kad niekas kitas už juos nenuspręstų Europos ateities.
Tiesa, prognozuojama, kad EP rinkimuose gerai turėtų pasirodyti populistinės ir kraštutinės dešinės partijos, kurių kandidatų debatuose nebuvo, tačiau į koaliciją su jais nesiruošia eiti nei socialdemokratų, nei ALDE, nei EPP atstovai.
Greičiausiai po gegužės 23–26 dienomis vykstančių rinkimų koaliciją vėl formuos šios trys politinės jėgos, o kurios jų vedlys taps EK prezidentu, paaiškės jau labai greitai.