Anot organizacijos, dėl J. Bolsonaro politikos šalyje daugėja savižudybių, o dalis brazilų praranda savo žmogaus teises.
„Amnesty International“ rašo, kad J. Bolsonaro visą jo ankstesnę karjerą lydėjusi „antihumaniškų teisių“ retorika dabar virsta konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais, statančiais į pavojų ar pažeidžiančiais visų Brazilijos žmonių teises“.
Laiške minimos konkrečios priemonės, tarp jų J. Bolsonaro pastangos sušvelninti šaunamųjų ginklų įstatymus, nauja griežta kovos su narkotikais politika bei bandymai „pernelyg kištis į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą“.
Anot „Amnesty International“, sausio 1 dieną prezidento pareigas pradėjęs eiti J. Bolsonaro pažeidžia Brazilijos čiabuvių ir vergų palikuonių bendruomenių teises.
Organizacijos skyriaus Brazilijoje vadovė Jurema Werneck sakė, kad kai J. Bolsonaro buvo išrinktas prezidentu, „Amnesty International“ įspėjo apie šio ultradešiniųjų pažiūrų politiko keliamas grėsmes žmogaus teisėms.
„Matome, kad mūsų būgštavimai buvo pamatuoti“, – sakė ji.
„Amnesty International“ Šiaurės ir Pietų Amerikos padalinio direktorė Erika Guevara Rosas sakė, kad J. Bolsonaro veiksmai yra dalis nerimą keliančios tendencijos, matomos tame regione.
„Tai nepaprastai opus laikas Šiaurės ir Pietų Amerikoje“, – sakė ji ir paminėjo, kad žmonėms Centrinės Amerikos valstybėse reikalinga Jungtinių Valstijų apsauga, o Venesuelos bei Nikaragvos lyderiai yra kaltinami smurto kurstymu ir oponentų persekiojimu.
Reaguodama į „Amnesty International“ kritiką, Brazilijos moterų, šeimos ir žmogaus teisių reikalų ministerija pareiškė, kad siekia dialogo su šia tarptautine organizacija, nes nori įrodyti, kad jos kaltinimai yra neteisingi.
„Nėra jokių įrodymų, kad šie kaltinimai būtų pagrįsti faktais ar konkrečiais įvykiais“, – rašoma ministerijos išplatintame pareiškime.
Antradienį pusė iš 26-ių Brazilijos valstijų gubernatorių paskelbė laišką, kuriame reiškiamas protestas prieš J. Bolsonaro pasirašytą įsaką, numatantį sušvelninti šaunamųjų ginklų įstatymus.
Remiantis įsaku, bus leidžiama per metus įsigyti didesnį kiek šaudmenų, o teisę be leidimo nešiotis šaunamąjį ginklą viešose vietose turės platus ratas žmonių, pradedant federalinės policijos pareigūnais ir baigiant sunkvežimio vairuotojais, išrinktais politikais bei žurnalistais.
„Nemanome, kad įsake numatytos priemonės padės sustiprinti saugumą mūsų valstijose. Priešingai – šios priemonės neigiamai paveiks pastangas sumažinti smurto mastą“, – rašoma gubernatorių laiške.
