ES lyderiai pradeda kandidatų į svarbiausius Briuselio postus paiešką

Europos Sąjungos lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti derybas, kas galėtų tapti naujais aukščiausiais Bendrijos pareigūnais po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus.

Kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą, atsižvelgusi į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, siūlo Europos Vadovų Taryba. Tada kandidatūrai turi pritarti naujas 751 narį turintis EP.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą, atsižvelgusi į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, siūlo Europos Vadovų Taryba. Tada kandidatūrai turi pritarti naujas 751 narį turintis EP.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Vietų praradusios, bet didžiausią frakciją išsaugojusios EPP pagrindinis kandidatas konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis įsitikinęs, kad jis turėtų vadovauti Europos Komisijai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vietų praradusios, bet didžiausią frakciją išsaugojusios EPP pagrindinis kandidatas konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis įsitikinęs, kad jis turėtų vadovauti Europos Komisijai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Centro kairiųjų stovyklai priklausantis olandas F.Timmermansas turi daugiau vadovavimo patirties ir jo kandidatūrą palaikys S&amp;D bei ALDE.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Centro kairiųjų stovyklai priklausantis olandas F.Timmermansas turi daugiau vadovavimo patirties ir jo kandidatūrą palaikys S&amp;D bei ALDE.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Neapsisprendusieji gali rinktis M.Vestager. Konkurencijos komisarei iš Danijos gali pavykti užsitikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono palaikymą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Neapsisprendusieji gali rinktis M.Vestager. Konkurencijos komisarei iš Danijos gali pavykti užsitikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono palaikymą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2019-05-28 11:14, atnaujinta 2019-05-28 17:27

Pagrindinis iš šių pareigūnų bus naujasis Europos Komisijos pirmininkas, pakeisiantis penkerius metus šiame poste dirbusį Jeaną-Claude'ą Junckerį.

Pagal ES sutarčių teisę, 28 Bendrijos šalių lyderiai pasiūlo kandidatą į EK pirmininko postą, o naujos sudėties Europos Parlamentas, turėsiantis 751 narį, ratifikuoja jų pasirinkimą.

Nors ši procedūra atrodo gana paprasta, iš tikrųjų jis susijusi su daugeliu giluminių srovių ir kova dėl įtakos tarp valstybių bei ideologinių blokų, taip pat tarp nacionalinių lyderių ir paties Europos Parlamento.

„Sostų karai“

J.-C. Junckerio pavaduotojas buvęs Olandijos ministras Fransas Timmermansas yra pagrindinis centro kairiosios stovyklos pretendentas tapti nauju Europos Komisijos vadovu. Pasak skyrimo procesas pagal savo negailestingą varžymąsi ir intrigas prilygsta serialo „Sostų karai“ siužetui.

Ši kova prasidės antradienį, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas per viršūnių susitikimo Briuselyje darbo vakarienę išdėstys pagrindines taisykles.

Prieš viršūnių susitikimą partijų ir valstybių lyderiai aptarė galimus pasirinkimus mažesnėmis grupėmis. Tuo metu pagrindinių EP partijų blokų vadovai surengė derybas už uždarų durų.

Briuselio koridoriuose kalbama, kad ES reikalinga „politinė Komisija“, vadovaujama pirmininko, turinčio transnacionalinio Europos Parlamento mandatą.

Tačiau dauguma lyderių mano, kad Bendrijos legitimumas kyla iš valstybių narių, ir Europos Vadovų Taryba turi turėti galimybę pati nuspręsti dėl tinkamo kandidato, turinčio vadovavimo patirties.

EP rinkimų rezultatai nesustiprino šios institucijos pozicijų, nors šįkart rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei tikėtasi.

Prieš rinkimus būgštauta dėl euroskeptiškų ir ultradešiniųjų populistinių partijų iškilimo. Jį pavyko suvaldyti, tačiau proeuropinė centristų stovykla tapo labiau fragmentuota, savo pozicijas sustiprinus liberalams bei žaliesiems.

Ankstesniais metais Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) ir Europos liaudies partija (EPP) kartu turėdavo daugumą ES asamblėjoje. Dabar šioms politinėms jėgoms bus būtinas Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) arba Žaliųjų frakcijos palaikymas.

Tai komplikuoja jų pagrindinio kandidato (vok. spitzenkandidat) pasirinkimą.

Vietų praradusios, bet didžiausią frakciją išsaugojusios EPP pagrindinis kandidatas konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis įsitikinęs, kad jis turėtų vadovauti Europos Komisijai.

„Laimėjome rinkimus. EPP kandidatas Manfredas Weberis bus Komisijos pirmininkas“, – suskaičiavus rinkimų rezultatus pareiškė EPP frakcijos lyderis Josephas Daulis.

Kas be M. Weberio?

Tačiau M. Weberis, pastaruosius 15 metų dirbęs Europos Parlamente, laikomas nepakankamai charizmatišku, neturinčiu vadovaujamo darbo patirties, be to, jo kandidatūrai prieštarauja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Formaliai aštuoni iš 28 ES lyderių yra iš EPP frakcijos partijų, bet Vengrijos premjero Viktoro Orbano partijos „Fidesz“ narystė didžiausioje Europos Parlamento frakcijoje buvo sustabdyta, o Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pirmadienį neteko posto.

Centro kairiųjų stovyklai priklausantis olandas F. Timmermansas turi daugiau vadovavimo patirties ir jo kandidatūrą palaikys S&D.

Tuo metu ALDE, nors ir abejojanti dėl šio proceso, gali palaikyti Margrethe Vestager. Šiai konkurencijos komisarei iš Danijos gali pavykti užsitikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono palaikymą, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel remia M. Weberį.

E. Macronas viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse prie vakarienės stalo susitiko su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu.

Vėliau vienas šaltinis ispanų vyriausybėje sakė: „Naujieji postai turėtų atspindėti naują daugumą parlamente – tai ne vien EPP, bet socialdemokratai bei liberalai.“

Vokiečių europarlamentaras socialdemokratas Udo Bullmanas sakė, kad tarp partijų sudarytas „platus susitarimas“ remti „pagrindinio kandidato“ procesą.

Tačiau ALDE lyderis Guy Verhofstadtas pareiškė, kad ši sistema žlugo, kai EPP atsisakė suteikti jai demokratinio legitimumo, parėmusi supranacionalinių partijų įkūrimą.

„Pagrindinis kandidatas, dėl kurio negali balsuoti visa Europa, paprasčiausiai nėra rimta“, – per tviterį parašė buvęs Belgijos premjeras. Jis patvirtino, kad jokio bendro Europos Parlamento kandidato nėra.

„Manau, kad kai kurie lyderiai mėgins torpeduoti spitzenkandidat, bet ne visus pagrindinius kandidatus“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Trys didžiosios frakcijos vieningai nusiteikusios prieš ultradešiniuosius euroskeptikus. Tačiau esama ženklų, kad Žalieji, ALDE ir S&D norėtų už EPP atstovą progresyvesnio kandidato.

Konkurencijos komisarė 51 metų M. Vestager pelnė autoritetą savo griežta pozicija JAV technologijų milžinių atžvilgiu. Paskirta Europos Komisijos vadove ji taptų pirmąja moterimi, užėmusia šį postą.

Tačiau M. Vestager yra iš Danijos, o ši šalis nepriklauso įtakingiausioms bloko valstybėms ir nėra įsivedusi euro. Tikėtina, kad netgi Danijos vyriausybė nepalaikys jos kandidatūros.

M. Vestager kandidatūrą gali remti E. Macronas, tačiau jo pozicijos susilpnėjo, prezidento centristinei partijai „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) EP rinkimuose nusileidus Marine Le Pen vadovaujamam ultradešiniųjų „Nacionaliniam sambūriui“.

Dar viena galimybė galėtų būti Michelis Barnier, EPP narys ir ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas. Jis neužsiregistravo kaip kandidatas, bet yra pasiruošęs žengti į priekį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.