Į valstybės vadovo postą pretenduoja trys kandidatai: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas Egilas Levitas, opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS) iškeltas ombudsmenas Juris Jansonas ir parlamentaras Didzis Šmitas, kurį iškėlė keli įstatymų leidėjai iš populistinės partijos „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV).
Latvijos prezidentą ketverių metų kadencijai atviru balsavimu renka 100 vietų Saeima. Kad kandidatas būtų išrinktas, jam reikia surinkti mažiausiai 51 balsą.
Koalicijos atstovai įsitikinę 63-ejų E. Levito pergale. Paramą šiam kandidatui išreiškė visos koalicijos frakcijos, išskyrus KPV LV, kurios įstatymų leidėjai palaiko skirtingus pretendentus į prezidento postą. Vis dėlto E. Levitas turi užsitikrinęs mažiausiai 55 parlamentarų paramą.
Prorusiškos socialdemokratinės partijos „Santarvė“ frakcijoje taip pat vyrauja skirtingos nuomonės dėl kandidatų į Latvijos prezidento postą.
Dabartinio šalies vadovo Raimondo Vėjuonio kadencija baigiasi liepos pabaigoje, jis nusprendė nesiekti būti perrinktas antrajai.
E. Levitas ir jo tėvai, žydų kilmės Latvijos patriotai, 1972-aisiais buvo išvaryti iš Sovietų Sąjungos, nes KGB laikė juos grėsme komunistiniam režimui.
Šeima įsikūrė Vokietijoje, kur E. Levitas baigė teisės ir politikos studijas, o dešimtmečiu vėliau jis sugrįžo į gimtinę ir įsitraukė į politiką.
E. Levitas yra 1990-ųjų Latvijos nepriklausomybės deklaracijos autorius.
Vėliau jis buvo parlamento narys, teisingumo ministras ir Latvijos ambasadorius Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.
1995-aisiais E. Levitas buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, o 2004-aisiais tapo ESTT teisėju.
E. Levitas, reaguodamas į kritiką, kad didžiąją dalį savo gyvenimo jis buvo užsienyje, pareiškė: „Praleidžiu visą savo laisvalaikį Latvijoje su savo šeima, toli nuo Europos (Sąjungos Teisingumo) Teismo Liuksemburge.“
„Mėgstu vaikščioti po kaimus, susitikti su paprastais žmonėmis. Todėl esu tikras, kad pažįstu Latviją giliau ir asmeniškiau nei dauguma Rygoje gyvenančių politikų“, – sakė jis savo šalies radijui „Radio1“.
ŽVS savo kandidatu į Latvijos prezidentus iškėlė 43-ejų J. Jansoną, ilgametį valstybės tarnautoją ir dabartinį žmogaus teisių ombudsmeną.
Grupė prieš isteblišmentą nusiteikusios populistinės KPV LV narių remia 44 metų D. Šmitą, ekonomistą ir buvusį žvejybos asociacijos vadovą, nuo pernai dirbantį parlamente.
Visi trys kandidatai pasisako prieš politinį bendradarbiavimą su Rusija; prieš penkerius metus jos įvykdyta Krymo aneksija ir netrukus po to prasidėjęs konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Kijevo vyriausybės ir Maskvos remiamų separatistų išgąsdino visą Baltijos šalių regioną.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą, turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui ir gali paleisti Saeimą.
