Keletas šimtų protestuotojų nešė laidotuvių vainikus, gėles ir žvakes prie vyriausybės Taline bei Mokslo ir švietimo ministerijos antrame didžiausiame šalies Tartu mieste.
„Estijos mokslo ir tyrimų apleidimas yra tai, kas darys tiesioginę įtakos kiekvieno iš mūsų ateičiai“, – sakoma pareiškime, paskelbtame specialiai šiai akcijai sukurtoje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Jeigu ministras pirmininkas Juri Ratas ir jo kabinetas nesilaikys duoto pažado, jie turi atsistatydinti“, – sakoma paskyroje, sukurto mokslinio bendradarbio Mario Kadastiko.
Akademinės profesinės sąjungos pranešė birželio 5 dieną Taline ir Tartu rengiančios streikus. Studentų sąjungos paragino diplomų įteikimo ceremonijų dalyvius prisisegti po juodą kaspiną kaip gedulo dėl Estijos mokslo simbolį.
Nuo praėjusio mėnesio J.Ratas vadovauja trijų partijų – Centro partijos, Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“) partijos – koalicinei vyriausybei.
Gruodžio mėnesį buvo pasiektas susitarimas padidinti išlaidas mokslui nuo 0,71 proc. bendrojo vidaus produkto iki 1 procento. Susitarimą pasirašė mokslo bendruomenės, verslo ir daugumos partijų, išskyrus EKRE, atstovai. EKRE argumentavo, kad užsibrėžtas tikslas nėra pakankamai ambicingas.
Remiantis Eurostato duomenimis, Estijos išlaidos mokslui ir plėtrai yra mažesnės už ES vidurkį.
Trys valdančiosios partijos šiemet pakartojo savo pažadą dėl mokslo finansavimo, kai buvo formuojama koalicinė vyriausybė.
Pirmadienį vyriausybė paskelbė, kad apkarpys biudžetą, atidėdama dalį planuotų investicijų ir išsaugodama dabartinį mokslo finansavimą.
Tačiau vyriausybė nusprendė didinti pensijas ir 25 proc. sumažinti akcizo tarifą alkoholiui.
Švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps antradienį išreiškė apgailestavimą dėl tokio vyriausybės sprendimo ir paragino mokslininkus parodyti nepritarimą.
Prezidentė Kersti Kaljulaid perspėjo, kad dėl lėšų karpymo gali smukti švietimo, mokslo ir verslo lygis, ir pažadėjo surengti visų suinteresuotųjų šalių susitikimą.
E-stija (E-stonia) vadinama vos 1,3 mln. gyventojų turinti Baltijos valstybė išgarsėjo kaip novatorė technologijų srityje. 2005 metais Estija praskynė kelią elektroniniam balsavimui; šalyje veikia NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centras.
